Su Kia visureigiu nuvažiavus 85 tūkst. km užfiksuoti trys rimti gedimai. Bet tai nėra pagrindinė ilgalaikio Kia Sorento 2.5 CRDi testo išvada. Apskritai šis korėjietiškas visureigis yra pakankamai kokybiškas. „Kia“ koncernui Sorento buvo didelis iššūkis. Bene pirmą kartą europiečiai sulaukė įspūdingos išvaizdos ir patrauklaus korėjietiško dizaino. Sorento nėra labai pigus produktas, tačiau vertas prašomos kainos. Techniškai šis modelis panašesnis į tradicinį džipą, tačiau iš išorės užmaskuotas kaip modernus SUV. 2003–2006 metų laidos Sorento tarp naudotų visureigių Lietuvoje pateko į populiariausių 20-uką.
2006 metais korėjiečio „veide“ buvo atlikta pastebimų patobulinimų: pirmą kartą pasirodė modifikacija su 170 AG dyzeliniu varikliu ir kintama turbina, beveik išnyko turboduobė, kuri iki šiol buvusiame 140 AG motore būdavo labai ryški. Po šio atnaujinimo Kia ir atvažiavo į „4×4“ redakcijos ilgalaikių testų parką. Iš pat pradžių į akis krito du dalykai: piktai žvelgiantis neįtikėtinai kampuotas degalų bakas, į kurį telpa 12 litrų daugiau nei anksčiau, ir pakankamai didelės degalų sąnaudos važiuojant autostrada.
Tokias sąnaudas, žinoma, lemia penkių laipsnių automatinė transmisija, per ilgai neperjungianti aukštesnės pavaros. Pavyzdžiui, ilgesnį laiką važiuojant 140 km/h greičiu, „automatas“ dėl nežinomų priežasčių tvirtai laiko 4 pavarą ir neįjungia penktos. Kita vertus, automatinę transmisiją ne visada galima pergudrauti darbuojantis akceleratoriumi.
Net ir įjungus rankinį režimą, automatinė transmisija gyvena savarankišką gyvenimą ir nenori klausyti vairuotojo komandų. Jei „automatas“ būtų naujesnis ir modernesnis, Sorento su 170 AG dyzeliniu varikliu 100 km pakaktų vidutiniškai 10 litrų.
Kelios didelės nesėkmės
Pirmasis gedimas pasirodė nuvažiavus 8971 km, kai įveikiant posūkį į kairę ESP pradėjo netikėtai be reikalo stabdyti. Vietinis servisas surado priežastį: prie vairo kolonėlės iškleręs posūkio kampo daviklis klaidina ESP sistemą. Gedimas buvo greitai pašalintas.
Kur kas rimtesnio gedimo Sorento sulaukė nuvažiavęs 41 760 km. Važiuojant magistrale 110 km/h greičiu pasigirdo aštrus garsas ir iš galo sklindantis čerškesys. Be rimtos išorinės priežasties lūžo galinės ašies diferencialo guolis ir visas diferencialas išklibo. Garantiniame servise jis buvo pakeistas nemokamai, kitu atveju toks remontas būtų kainavęs apie 7 tūkst. Lt.
Nuvažiavęs dar 2200 km džipas vėl rimtai sugedo. Po Sorento pasivažinėjimo žvyruotais keliais kairėje priekio pusėje pasigirdo baisus cypimas, tarsi stabdžių sistemoje būtų įstrigęs koks akmenukas. Tačiau tiesa buvo dar blogesnė: subyrėjo priekio kairėje pusėje esantis rato stebulės guolis.
Kadangi rato padėtis buvo ne tokia, kokia turi būti, pasipylė kitų gedimų: buvo pažeistas stabdžių diskas, spyruoklinės įvorės, „suėsti“ ir pusašiai, todėl stabdžiai nebeveikė. Visus šiuos gedimus taip pat pašalino garantinis servisas. O jeigu garantija būtų jau pasibaigusi, serviso skaičiavimais, remontas būtų atsiėjęs apie 4700 Lt.
Ilgą laiką Sorento buvo puikus kelionių bičiulis, kol prie džipo nebuvo prikabinta 2 tonų priekaba. Vairuotojas klausė, kurgi dingo gamintojų deklaruojamas 400 Nm sukimo momentas, nes automobilis įkalnėse vos vos pajuda iš vietos. Firminis Kia automobilių salonas diagnozavo ne tik prognozuotą kintamo slėgio turbinos gedimą, bet ir visišką ašių guolių susidėvėjimą (dėl nepakankamo jų tepimo). Nauja turbina kartu su montavimu kainuoja 4100 Lt. Pigiau nei, pavyzdžiui, Suzuki Grand Vitara džipo.
Tai buvo jau trečiasis susirūpinimą keliantis Sorento gedimas, tačiau šis visureigis ir buvo „prievartaujamas“ rimtoje bekelėje.
Problemų priežastis – guoliai
Visi paminėti gedimai parodė, kad didžiausi Sorento trūkumų kaltininkai yra guolių tiekėjai. Kita vertus, „Auto Bild 4×4“ redakcijos skundų skrynelėje nebuvo laiškų nei apie Sorento diferencialo, nei apie guolių gedimus, nors nemažai skaitytojų važinėja 2006 metų Sorento modeliais.
Kiti džipai gedo mažiau
Jeigu skaitytojai ir skųsdavosi dėl rimtų gedimų, jie būdavo dėl skirstomojo veleno senuose Sorento modeliuose iki atnaujinimo. Taip pat iki 2005 m. pagamintuose Sorento pasitaikydavo variklio valdymo ir aukšto slėgio siurblio (dyzeliniuose varikliuose) defektų, alyvos nutekėjimo iš variklio bei pavarų dėėžės, taip pat visų keturių ratų sistemos mechanikos gedimų. Nors apskritai Sorento vairuotojai turėjo nedaug nusiskundimų.
Teigiamai galima įvertinti visos vidaus įrangos ir prietaisų darbą, labai nedidelį padangų susidėvėjimą. Aukštos kokybės salono apdailos medžiagos tarsi sako, kad tai visureigis, skirtas ne murkdytis purvynuose. Kita vertus, kėbulo dažai nėra patvarūs, todėl Kia Sorento atrodo senesnis.
Sorento per dvejus ilgalaikio testo metus įstrigo į širdį. Tai gražus ir patogus automobilis, galintis beveik viską, ką privalo mokėti bekelтs monstras. Sorento leidžia keliauti ilgus atstumus ne kа blogiau nei brangesni konkurentų modeliai, gali patempti 3,5 tonos priekabą. Ilgalaikis Sorento testas, deja, nepateisino visų mūsų lūkesčių, nes kiti to paties koncerno 4×4 modeliai (Hyundai Santa Fe, Tuscon bei Terracan) tokius testus išlaikė kur kas geriau.
Atleisk, Kia, tau reikia daugiau patikimumo…
Tomas ALKSNIS
Išsamų straipsnį ir daugiau nuotraukų rasite nusipirkę žurnalą „4X4“
