Nešiojamasis navigatorius – puikus pagalbininkas ne tik važiuojant automobiliu. Jis padės orientuotis ir nutarus po nežinomą vietovę pasivaikščioti pėsгiomis ar prasivažinėti dviračiu. Be to, nešiojamoji GPS navigacinė sistema veiks bet kuriame automobilio modelyje – nors ir 20 metų senumo Golf.
Ar GPS navigatorius yra patikimas ir ar lengva juo naudotis? Prieš leidžiantis į pirmąją kelionę su GPS, reikėtų paaukoti šiek tiek laiko ir pasirinkti tinkamus nustatymus.
Navigatorius – geras pagalbininkas tiek, kiek išsamus ir tikslus jo skaitmeninis žemėlapis. Ar greitai pasieksime pasirinktą tikslą, daugiausia priklauso nuo tinkamos šio įrenginio konfigūracijos. Prieš perkant navigatorių reikėtų patikrinti, kokios nustatymų modifikavimo galimybės suteikiamos vartotojui. Parduotuvėje net galima atlikti pirmą kokybės ir naudojimo testą. Tereikia įvesti žinomą tikslą ir patikrinti, kiek laiko prireikia keliui apskaičiuoti ir ar nurodytas maršrutas yra tikslus.
Taip pat reikėtų patikrinti, ar lengva nustatyti lankytinas vietas (POI). Juk būna taip, kad kelionėje reikia greitai sužinoti, koks atstumas iki artimiausios degalinės: gerose navigacijos sistemose tereikia kartą arba du spustelėti nuorodą ekrane – ir gausime reikiamą informaciją. Atminkite, kad vairuojant ilgai ieškoti reikiamos informacijos pavojinga. Važiavimo saugumui bei patogumui įtakos turi ir pagrindinių sistemos funkcijų nustatymas. Prieš pirmą ilgą kelionę reikėtų paaukoti truputį laiko ir susipažinti su programos galimybėmis bei atitinkamai nustatyti maršruto parametrus. Antraip išvyka su GPS gali tapti tikra kančia.
Pirmąkart nustatyti navigacijos sistemą geriausia naudojantis instrukcija. Dažniausiai dokumentacijoje rasime svarbią informaciją apie pavienių funkcijų reikšmę. Jei pirkdami GPS rinkinį tokios instrukcijos negavote, paprastai ją galima rasti programos gamintojo interneto svetainėje. Išsispausdintą instrukciją vertėyų vežiotis mašinoje, ypač jei dar tik bandote susipažinti su naujai įgyto GPS rinkinio galimybėmis. Nors dauguma šiuolaikinių navigacijos prietaisų valdomi aiškiai ir paprastai, instrukcija po ranka niekada nepakenks.
Jurgis Bružas
Planuojame maršrutą
Kuo ilgesnis maršrutas, tuo labiau reikia pasistengti jį nustatant. Būtina ne tik įvesti galutinį tikslą, bet ir nurodyti tarpinius taškus. Priklausomai nuo navigacijos, galima pasirinkti kelis ar net keliolika tokių taškų. Planuojame kelionę į Paryžių, bet pakeliui dar norime aplankyti muziejų mažame kaimelyje ir paskui dar užsukti pas draugus? Tokiu atveju tereikia sistemai nurodyti atitinkamas vietas. Kartais net nebūtina nurodyti tikslaus adreso, pakanka įvesti miestų, kuriuos norime pervažiuoti, pavadinimus (pvz., važiuoti iš Vilniaus į Uteną per Molėtus). Pasirinktą maršrutą galima pažiūrėti žemėlapyje. Naujesni įrenginiai gali rodyti maršrutą ir topografiniame žemėlapyje, kuriame daug geriau matyti, kur kelias eina per kalnus, o kur teks važiuoti per slėnį.
Ekrano rodmenys
Koks maršruto rodymo būdas geriausias? Vis dėlto tai nėra tik skonio reikalas. Tradicinis žemėlapis, t.y. 2D režimas, – puikus sprendimas pamatyti miesto planą arba visą maršrutą. Tačiau važiuojant 2D režimas nėra toks aiškus kaip trimatis 3D režimas, t.y. projekcija nedideliu kampu iš viršaus. Geruose navigatoriuose šį kampą galima reguliuoti. Akiai maloni 3D režimo dekoracija – rodomos pastatų formos. Naujesnėse programose galima matyti net papildomą tekstūrą, pvz., mažus langelius arba dar ryškiau pažymėtas formas. Profesionaliausių prietaisų grafinės galimybės sugeba gana tikroviškai pavaizduoti nestandartinių statinių formas bei spalvas (pvz., Triumfo arką Paryžiuje). Tai gražiai atrodo ir leidžia lengviau orientuotis. Bet kiekvienas papildomas grafinis privalumas labiau apkrauna atmintį ir procesorių, dėl to įrenginys gali lėčiau veikti. Taigi ne viskas, kas gražu – praktiška. Paprastai gamykliniai nustatymai geriausiai pritaikyti kasdieniam eksploatavimui.
POI objektai
Ieškome degalinės, prekybos centro, kino teatro, o gal ligoninės, policijos, artimiausio pašto skyriaus ar bankomato?Tereikia pasinaudoti lankytinų vietų paieškos funkcija POI. Kuo detalesnis žemėlapis, tuo didesnė POI duomenų bazė. Be minėtų objektų, joje dažnai būna ir informacijos apie stacionarius greičio matuoklius. Beje, šias duomenų bazes padeda kurti ir vartotojai, kurie kasdien praneša žemėlapių sudarytojams apie naujus dėmesio vertus taškus. Viena įdomiausių kategorijų – dažniausios kelių policijos atstovų stovėjimo vietos, nepažymėtų policijos automobilių pamėgti maršrutai. Būtent tokių aktyvių vairuotojų pastangomis naujai atsiradę objektai (restoranai, servisai, degalinės ir kt.) beveik iš karto įtraukiami į navigacijos sistemos duomenų bazes. Todėl nereikia laukti žemėlapio atnaujinimo – tereikia reguliariai atsinaujinti duomenis apie POI objektus.
Greita prieiga prie svarbiausių funkcijų
Vairuojant nėra laiko ir net nesaugu ilgai žaisti su navigatoriumi. Taigi reikia patikrinti, ar svarbiausios funkcijos lengvai pasiekiamos. O kurios yra svarbios? Visų pirma greitai ir patogiai reguliuojamas garsas. Priklausomai nuo automobilio garso izoliacijos, važiuojant tenka šiek tiek pagarsinti arba pritildyti navigatoriaus balso pranešimus. Taip pat reikėtų turėti galimybę lengvai reguliuoti ekrano šviesumą. Nors vis daugiau šiuolaikinių modelių automatiškai prisitaiko prie aplinkos, vis dėlto dauguma senesnių modelių šviesumą reguliuoja pagal paros laiką, t.y. tam tikrą valandą įrenginys pereina į nakties režimą, kad neakintų vairuotojo. Jei žiemą greitai sutemsta arba įvažiuojame į ilgą tunelį, saulėtai dienai skirtas ekrano šviesumas labai kliudys vairuotojui. Tuomet pravers lengvai pasiekiamas mygtukas arba simbolis jutikliniame ekrane, kuriuo galima pakeisti žemėlapio ir navigacijos ekrano rodymo režimą į tinkamesnį.
Nustatome maršrutą
Daugumoje senesnių navigacijos įrenginių maršrutus galima nustatyti dviem būdais: trumpiausias ir greičiausias. Praktika rodo, kad trumpiausias variantas pasitvirtina labai retai, paprastai geriau rinktis greičiausią kelią. Navigatorius apskaičiuoja maršrutą, atsižvelgdamas ne tik į greičio apribojimus, bet ir į kelių kategorijas. Dažniausiai pasirinkę greičiausią kelią važiuosime krašto keliais ir automagistralėmis.
Tačiau kuo naujesnis įrenginys, tuo didesnė pasirinkimo laisvė. Be to, atsirado naujų maršruto apskaičiavimo būdų: optimalus, ekonomiškas, įdomus, pėstiesiems, “off-road” ir t.t. Nepaisant panašių arba vienodų maršruto pavadinimų, skirtingų firmų kūriniai veikia skirtingai. Specialūs maršrutų apskaičiavimo algoritmai – tai griežtai saugomos navigatorių gamintojų paslaptys ir paprastai kiekvienas jų turi savų maršrutų apskaičiavimo metodų. Geriausias būdas tai patikrinti – skirtinguose prietaisuose nustatyti tą pačią maršruto vietą ir paskui, peržiūrint žemėlapį su nustatytu maršrutu, pasirinkti tą, kuris labiausiai tinka.
Trumpiausias maršrutas dažniausiai eina prastesniais keliais, mat siekiama nuvažiuoti kuo mažesnį atstumą.
Greičiausias maršrutas driekiasi pagrindiniais keliais, turinčiais mažiau vietų, kuriose reikėtų mažinti greitį. Vakarų Europoje tai reiškia, kad keliausime visų pirma automagistralėmis.
Optimalus maršrutas – tai aukso viduriukas tarp greičiausio ir trumpiausio maršruto. Tačiau tai ne visada pasitvirtina.
Ekonomiškas maršrutas, panašiai kaip ekologiškas, siūlo keliauti tokiais keliais, kuriais apvažiuosime užkimštus miestų centrus. Jis taip pat suteikia vilties, kad negaišime laiko ir degalų dažnai stabdydami ir vėl pajudėdami iš vietos.
Įdomus maršrutas paprastai nustatomas šalia įvairių turistinių objektų (gamtos paminklų, muziejų, apžvalgos aikštelių, istorinių objektų ir pan.).
“Off-road” variantas reiškia, kad važiuosime trumpiausiu keliu – važiavimo kryptis ir atstumas matuojamas tiesiąja linija.
Pėstiesiems skirtas režimas priklauso nuo žemėlapio tikslumo. Dažniausiai jis veda tokiais keliais, kuriais transporto priemonių eismas draudžiamas. Paprastai pėsčiųjų takai yra riboto ilgio.