Jau tapo įprasta, kad dukart per metus, pavasarį ir rudenį, servisai sulaukia tikros vairuotojų, norinčių pakeisti automobilio ratus, apgultis. Žiemos laikotarpis, kai privaloma važinėti žieminėmis padangomis, galima sakyti, baigėsi. Taigi pats metas žieminį „apavą” išleisti įprastų atostogų ir mašinas apauti vasariniais „batais”. Jei nenorime laukti eilėse prie servisų ir turime visus būtinus įrankius, pasikeisti ratus galime ir patys. Taip sutaupysime laiko ir mažiausiai keliasdešimt litų. Tačiau būtina atminti kai kurias taisykles, kurias ir pateikiame.
1. Protektorius
Pagal reikalavimus vasarinės padangos protektoriaus gylis turi būti mažiausiai 1,6 mm. Paprasčiausia tai patikrinti dviejų litų moneta. Jei geltonasis jos apvadėlis visiškai pasislepia griovelyje – gylis tinkamas. Dėmesio! Žieminėms padangoms šis standartas yra per mažas. Jų protektoriaus gylis turėtų būti ne mažiau kaip 4 mm. Tad jei pakeitę ratus pastebėjote, kad žieminių padangų protektorius gerokai susinešiojo, pavasaris – geras laikas pasirūpinti nauju žieminiu apavu, nes pardavėjai jam taiko nemažas nuolaidas.
2. Padangų amžius
Teoriškai normalią būklę padangos turėtų išlaikyti iki 10 metų. Deja, mažai kas jas sandėliuoja ir eksploatuoja idealiomis sąlygomis, todėl paprastai po šešerių metų padangos jau tinkamos tik utilizuoti.
3. Padangų parinkimas
Pagal galimybes ant visų ratų turėtų būti dedamos vienodos padangos. Žinoma, ši rekomendacija negalioja, jei mūsų turimas modelis jau iš gamyklos išriedėjo su skirtingo dydžio priekinės ir galinės ašies ratais. Esant vienodoms padangoms, geresnės kokybės turėtų būti montuojamos gale – automobilis bus stabilesnis įveikdamas posūkius.
4. Varžtai
Dėmesio! Daugelio automobilių ratlankiai prisukami visai kitokiais varžtais negu aliumininių ratlankių. Šiuo atveju neapdairumas gali baigtis ir tragiškai.
5. Užveržimas
Kaip priveržti varžtus, priklauso nuo ratlankio skylių skaičius. Jei jų yra keturios, varžtai iš pradžių lengvai užveržiam kryžmai (1, 3 ir 2, 4), kad ratlankis gerai užsidėtų ant stebulės, o tada tokiu pat eiliškumu tvirtai užsukami. Jei ratlankyje yra 5 skylės, tuomet viską darome analogiškai, tik vadovaudamiesi žvaigždės principu – 1, 3, 5 ir 2, 4 varžtai, o jei skylių šešios – ir vėl kryžmai (1, 3, 5 ir 2, 4, 6). Gamykliniame rinkinyje esantys raktai beveik niekam tikę. Jie labai nepatvarūs ir per trumpi, todėl rekomenduojame įsigyti tvirtą ir gerą kitą raktą varžtams priveržti.
6. Kėliklis, arba vadinamasis domkratas
Jei turime tik mažą gamyklinį kėliklį, geriau pastovėkime eilėje prie serviso. Patogesnis ir saugesnis hidraulinis kėliklis kainuos nuo 150 Lt. Keliamas automobilis turi stovėti ant lygaus ir kieto pagrindo.
7. Slėgis
Per mažai pripūsta padanga gali nusimauti nuo ratlankio, be to, ji greičiau nusidėvi ir dėl to didėja degalų sąnaudos. Kartais tuščia padanga tereikia nuvažiuoti kelis metrus – ir ji jau sugadinta.
8. Padangų pirkimas
Šalia geros kokybės padangų siūlomos ir tokios, kurios tik iš pažiūros yra normalios. Todėl prieš perkant siūlome atsiversti vasarinių padangų testą, kuris spausdinamas 34–37 p., ir susipažinti su jo rezultatais.
9. Greičio indeksas
Vasarinių padangų greičio indeksas yra didesnis nei žieminių. Tačiau piktnaudžiauti tuo, t.y. lakstyti greitkeliais didesniu nei leistina greičiu, nepatariame. Sveikata ir gyvybė – neįkainojamas ir nesugrąžinamas turtas.
10. Sandėliavimas
Sukomplektuotus ratus reikia laikyti paguldytus, o vienas padangas – pastatytas. Gumai kenkia aukšta temperatūra, drėgmė ir stiprūs chemikalai.
www.auto-bild.lt
