Nuomonės aktualia dujų tema išsiskyrė. Vieni teigia, kad jos anksčiau ar vėliau “suės“ variklį. Kitų nuomone, važiuojant dujomis variklis tarnaus ilgai. Kaip yra iš tiesų?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, atlikome nedidelį eksperimentą. Suradome tikrai seną ir ilgai dujomis riedėjusį automobilį. Tai 1988 m. laidos Opel Vectra, kurios variklis – 1,6 l darbinio tūrio. Mašina pirkta prieš penkerius metus. Tuo metu spidometras rodė apie 140 tūkst. km ridą. Nė nedelsdamas savininkas Andrius Pasalauskas į automobilį įmontavo dujinę įrangą. Per tuos penkerius metus Vectra “prisirijo“ tikrai gerą dozę dujų. Juk opelio šeimininkas dujomis jau “numynė“ 130 tūkst. km. Taigi pakankamas kelias įvertinti variklio būklę.
Tikriname variklį ir automobilį
Mūsų minėtas opeliukas šių metų lapkričio 2-osios rytą įriedėjo į UAB “Redagra“ serviso dirbtuves. Tai vienas atsitiktinai pasirinktų servisų Vilniuje. Ką gero ir blogo meistrai rado opeliuke?
Pirma. Jie patikrino kompresiją. “Ledas“, – toks buvo jų atsakymas, patikrinus visus keturis Opel Vectra cilindrus. Visų kompresija buvo lygi 14 barų ir tik viename šiek tiek aukštesnė – 14,5. (Blogai, kai cilindrų kompresija yra mažesnė nei 9 barai.) Kitais žodžiais tariant, “širdutės“ būklė, kaip gerai pavažinėto automobilio, puiki. Stūmoklių žiedai, aišku, padilę, bet dar tikrai geri, cilindrų sienelės irgi “neišėstos“, o vožtuvai nesusilankstę.
Antra. Patikrinome automobilio elektrą. Dujomis varomam automobiliui tai labai svarbu. Ypač žiemą. Juk vieną kurį itin šaltą rytą automobilis gali “nenorėti pabusti“ po nakties “miego“.
Taigi ką nustatė meistrai? “Bendra būklė patenkinama“, – pasakė jie. Tačiau artėjant šaltajam metų laikotarpiui šio opeliuko savininkui būtų pravartu pasikeisti pagrindinį aukštosios įtampos ir žvakių laidus, paskirstymo dangtelį ir uždegimo ritę. Rytinė mašinos savininko ramybė kainuotų vos 200-350 Lt.
Trečia. Meistrai patikrino pačią dujinę įrangą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad prieš apsilankant dirbtuvėse automobilis jau kuris laikas nenorėjo “draugauti“ su dujomis. Užkūrus benzinu ir bandant perjungti darbui dujomis, opeliukas suvaitodavo ir “uždusdavo“. Tiek esant šaltam, tiek šiltam varikliui.
Meistrai greitai nustatė – būtina reguliuoti dujinę įrangą. Į automobilio variklį tiekiamas per “liesas” degalų mišinys – per mažai dujų, per daug oro. Pareguliavus įrangą, automobilis kuo puikiausiai užsikūrė ir sklandžiai dirbo tiek benzinu, tiek dujomis. Beje, tikrinant buvo aptiktas dar vienas gedimas. Išmetimo kolektoriaus, kuriuo dujos iš variklio pakliūva į duslintuvą, tarpinė leidžia dujas, todėl jų kvapas gali būti juntamas automobilio salone. Šį gedimą tikrai reikėtų pašalinti.
Ketvirta. Paskiausiai meistrai patikrino išmetamųjų dujų koncentraciją. Specialus stendas parodė, kad iš duslintuvo į aplinką patenkančios “atitarnavusios“ dujos neviršija leistinos normos. Automobiliu tikrai galima drąsiai važiuoti. Nors ir į techninės apžiūros stotį.
Taigi nors opeliukas skaičiuoja jau 17-tus metus, o “širdutė“ visus pastaruosius penkerius metus “maitinta“ dujomis automobilio būklė (kaip ir pats variklis) tikrai gera.
PATARIMAI
Kaip tinkamai važiuoti dujomis
Šie patarimai ypač pravers šaltuoju metu laiku. Vadovaudamiesi jais pailginsite automobilio variklio amžių ir išvengsite pirmalaikio vizito į servisą.
1. Automobilio variklį būtina užvesti benzinu, ir tik jam įšilus galima perjungti darbui dujomis. Ypač tai svarbu, kai lauke oro temperatūra žemesnė nei 20 laipsnių šilumos.
2. Nuvažiavę 10 tūkst. km dujomis, kitą 1 tūkst. km važiuokite tik benzinu. Taip tikrai palengvinsite variklio dalią. Kaip sako meistrai, neleisite jam išdžiūti.
3. Žiemą tiek benzino, tiek dujų automobilio bakuose turi būti ne mažiau kaip pusė jų talpos. Taip išvengsite vandens kondensato susidarymo ir lengviau užkursite automobilį.
4. Laiku tikrinkite ir keiskite nusidėvėjusias dujinės įrangos detales: reduktorių – kas 50 tūkst. km, o žarneles – kas 3-4 metus. Dujų balionui gamintojai suteikia 10 m. garantiją. Jis tarnauja ilgiausiai ir kelia mažiausiai rūpesčių.
Brangoka, bet vis tiek pigiau nei važiuoti benzinu. Ir daug ramiau. Ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems.
Mindaugas Malinauskas
Sieros junginių kiekis degaluose
Degalai Sieros junginiai (mg/kg)
98 benzinas 5-20
95 benzinas 10-40
92 benzinas 20-50
Dyzelinas 5-50
Suskystintosios dujos 0-50
Šaltinis: AB “Mažeikių nafta“
Komentaras: kuo daugiau sieros junginių degaluose, tuo jie labiau kenkia varikliui – mažina jo kompresiją. Kaip tai įvyksta? Dažniausiai gamintojas stūmoklį ir jo žiedus daro iš geresnio, kietesnio, o cilindrų sieneles – iš prastesnio, minkštesnio plieno. Taigi ilgainiui sieros junginiai pradeda graužti cilindrų sieneles ir gadinti variklį.
Ar nauji automobiliai “draugauja“ su dujomis?
“Autodina“ su partneriais į penkis Opel markės automobilius šiemet jau sumontavo dujinę įrangą. Mašinos kol kas nuvažiavo apie 10 tūkst. km, bet jokių sunkumų dėl dujinės įrangos ar automobilių variklių kol kas nebuvo. Tiesa, visų šių opelių varikliai neturi tiesioginio degalų įpurškimo į cilindrus sistemos. Degalai pirmiausia yra įpurškiami į kolektorių, kur, susimaišę su oru, yra paduodami į variklio cilindrus.
UŽ ir PRIEŠ
Už: variklis tarnauja tikrai ilgiau
VGTU Automobilių transporto katedros doc. Viktoras Tilindis
Dujos, degdamos variklio cilindruose, nenuplauna alyvos nuo jo paviršių. Be to, dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl mažėja detonacijos intensyvumas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad dujomis varomo automobilio variklis vidutiniškai tarnauja 1,5 karto ilgiau nei varomo benzinu. Taip pat 1,5 karto padidėja alyvos resursas, todėl tepalus galima keisti ne kas 10 tūkst., o net kas 15 tūkst. km. Variklyje susidaro mažiau nuodegų, nes dujos sudega geriau už benziną. Be to, dujomis varomas automobilis mažiau teršia aplinką.
Prieš: kai kada dujos kenkia varikliui
Kelių transporto priemonių ekspertas prof. Renius Žeromskas
Teoriškai suskystintosios dujos “nenuplauna“alyvos nuo variklio vidinių paviršių. Taigi detalės lyg ir turėtų dilti mažiau, bet gyvenime dažnai būna priešingai. Juk prastos kokybės dujose yra varikliui ypač pavojingų sieros junginių. Jie variklyje sukuria “agresyvią” aplinką ir skatina jo detalių cheminį bei korozinį dilimą. Be to, dujų kokybę lemia ne tik jų švarumas, bet ir propano ir butano proporcijos. Ne paslaptis, kad kartais dujos mūsų degalinėse parduodamos visiškai netinkamos naudoti žiemą. Jos blogiau garuoja, mažina variklio galingumą bei didina degalų sąnaudas. Be to, šiuolaikinė dujų įranga yra brangi ir reikia gana daug nuvažiuoti, kad ji atsipirktų.
www.auto-bild.lt
Foto: „Wikipedia“
