2009 m. Lietuvoje įregistruoti 137 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių 95 proc. sudarė naudoti ir tik 5 proc. buvo naujų.
Pernai iš užsienio įvežtų naudotų ir naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje buvo įregistruota 31,3 proc. mažiau nei užpernai: 2008 m. mūsų šalyje buvo įregistruota 199,7 tūkst., o 2009 m. – 137 tūkst. Palyginti su 2008-aisiais, pernai įregistruota 27 proc. mažiau naudotų ir 66,7 proc. mažiau naujų lengvųjų automobilių.
Vokietija baigiama “iššluoti”
Iš Vokietijos pernai įvežta ir įregistruota daugiausiai (36 proc.) naudotų lengvųjų automobilių (2008 m. – 35 proc.). Antroje vietoje pagal šį kriterijų yra Prancūzija – 16 proc., o trečioje Italija – 15 proc. Išsamesnę informaciją apie naudotų mašinų kilmės šalis rasite pažvelgę į lentelę “Valstybės, iš kurių 2009 m. buvo įvežti naudoti automobiliai”. Beje, kaip “Auto Bild Lietuva” žurnalistui pasakojo didžiausio Lietuvoje automobilių turgaus Kaune direktorius Valentinas Naujanis, naudotų mašinų iš Vokietijos (jos, beje, būdavo geriausiai prižiūrėtos) nuolat mažėja, nes geras mašinas iš šios šalies jau beveik iššlavė pirkėjai iš daugelio Rytų Europos valstybių. Kita vertus, pernai nemaža dalis dar visai padorių automobilių Vokietijoje atsidūrė po sąvartynų presu, nes už utilizuotą mašiną vokiečiai gaudavo solidžią paramą naujai mašinai pirkti.
Verslas tarnauja užsieniui
“Nors lietuviška naudotų mašinų rinka mums svarbi, tačiau ne pati svarbiausia, – svarstė V.Naujanis. – Juk Lietuvoje pasilieka tik kas trečias ketvirtas naudotas automobilis, o dauguma išvažiuoja į kitas valstybes”. Nieko blogo tame įžvelgti negalima, nes dėl naudotų automobilių tranzito verslo mūsų šalyje susiformavo didelė industrinė šaka. Darbo turi servisai, atsarginių detalių tiekėjai, viešbučiai, visuomeninis transportas, visuomeninio maitinimo įmonės ir kt. Statistikos departamento duomenimis, 2002–2007 m. per Lietuvą būdavo “prasukama” po 300–400 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių tik maždaug ketvirtadalis pasilikdavo mūsų šalyje. Tiesa, mūsų rinkoje likdavo kur kas naujesnės ir saugesnės mašinos. Pavyzdžiui, kirgizai bei uzbekai dar ir šiandien perka mašinas, atsieinančias ne daugiau kaip du tūkstančius eurų. Tuo tarpu didelė dalis perpardavinėtojų iš Rusijos ieško brangesnių, per 20 tūkst. eurų kainuojančių Mercedes, BMW ar Lexus.
Populiariausi – Volkswagen ir Opel
Pernai Lietuvoje pirmą kartą daugiausia įregistruota VW Passat (9106), VW Golf (6241) ir Opel Astra (5609) modelių. Beje, pirmąsias penkias vietas naudotų mašinų rinkoje užėmė vokiški modeliai. Populiariausių modelių dvidešimtuke tebuvo tik vienas japonas – Toyota Avensis bei keli prancūzai iš “Renault” ir “Peugeot” stovyklų. Keista, tačiau į šią lentelę nepateko nė vienas mūsų “tautos” modelis – BMW ir Mercedes. Ne itin vertinami ir itališki bei korėjietiški modeliai. Priminsime, kad tarp naujų modelių pernai populiariausi buvo Renault Megane (525), Škoda Octavia (252), Nissan Qashqai (239) bei Toyota Avensis (222).
Daugiau kaip į pusę iš pernai Lietuvoje įregistruotų naudotų (55 proc.) ir naujų (51 proc.) lengvųjų automobilių buvo įmontuoti dyzeliniai varikliai. Beje, daugiau nei tris ketvirtadalius naudotų dyzelinių automobilių nupirko baltarusiai, o šioje šalyje dyzelinas kainuoja pigiau. Tuo tarpu Vidurinės Azijos prekeiviai į dyzelines mašinas net nesidairo.
Perpardavinėtojus atbaido muitai
Beje, apie perpardavinėtojus iš Rytų šalių. Tuoj po Naujų metų iš mūsų turgaviečių ir aikštelių beveik pradingo rusai ir kazachai. Mat tų šalių vyriausybės naudotiems automobiliams įvedė kosminius muitus – ES šalyje nupirktas automobilis priklausomai nuo variklio darbinio tūrio apmokestinamas 100–150 proc. mašinos vertės muito mokesčiu. Kol kas naudotas mašinas Lietuvoje dar perka fiziniai asmenys iš Baltarusijos, nes drastiški muitai nenaujoms mašinoms šioje šalyje bus įvesti nuo šių metų liepos pradžios. Mat Rytų valstybės siekia suvienodinti muitų politiką. Drastiški rusų ir kitų Rytų valstybių muitai bei negerėjanti bendra ekonominė aplinka ir bus tie stabdžiai, kurie šiais metais smugdys prekybą naudotais automobiliais Lietuvoje, nes mūsų pirkėjų kišenės nesibaigiant krizei bus apytuštės.
Išvada
Prieš du dešimtmečius lietuvių verslininkų “išsuktas” naudotų automobilių iš Vakarų valstybių verslas nemažėja ir esant krizei. Jei naujų automobilių pardavimas sumenko drastiškai, tai naudotų (parduodamų tiek lietuviams, tiek ir aplinkinių šalių gyventojams) pernai sumažėjo sąlyginai nedaug. Šie metai mūsų prekeiviams, iš Vakarų Europos gabenantiems nenaujas mašinas, gali tapti lūžio metais. Situacijos pablogėjimas tikėtinas dėl kelių priežasčių: Europoje mažėja tinkamų perparduoti automobilių, o pagrindinėse Rytų šalių rinkose, į kurias išvežamos per Lietuvą reeksportuojamos naudotos mašinos, smarkiai didėja muitai.
