Šeštadienio pavakarę sostinėje finišavo ryte „Versmės“ trasoje netoli Ukmergės prasidėjęs vienas seniausių šalyje ralių „Vilnius“, kurį Lietuvos automobilių klubas rengia nuo 1961 metų ir kurio dalyviai varžosi dėl pagrindinio prizo – Vilniaus miesto mero taurės.
Ralis „Vilnius 2010“ kartu buvo ir Lietuvos automobilių ralio atviro čempionato antrojo, o „B“ lygos – pirmojo etapų varžybos.
Aikštingas ralis
Prie starto linijos išsirikiavo 64 ekipažai, iš kurių 15 varžėsi „B“ lygoje, 5 – ne ralio įskaitoje, vadinamoje nulinukų grupėje, ir 44 sportininkų profesionalų ekipažai iš trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Finišą kirto tik 33 ralio atributika papuošos mašinos arba viena daugiau, nei pusė varžybas pradėjusių.
„Nors nė viename ralyje nebūna, kad finišuotų visi, pradėję lenktynes, tačiau pusė iškritusiųjų – neįprastai daug, – pasibaigus renginiui kalbėjo varžybų vadovas Gražvydas Smetonis. – Belieka guostis nebent tuo, kad nebuvo rimtų avarijų ir nukentėjusių, o skintis kelią finišo link daugumai sukliudė techniniai gedimai ir kitokios nesėkmės“.
Pirmosios grafos nelaimėlių sąraše atsirado net neprasidėjus varžyboms, o pirmasis tokį kirtį patyrė „Autoralio“ atstovas Donatas Stašaitis, kai prieš pat lenktynių startą subyrėjo jo BMW 318 variklis. Daug žadančiai varžybas pradėjusių Martyno Samuičio ir Ramūno Šiaučikovo ekipažas irgi buvo priverstas sudėti ginklus jau pirmojo greičio ruožo pabaigoje, kai dingo jų „Mitsubishi Lancer Evo IX RS“ stabdžiai. Čia pat Antano Šimelio ir Gedimino Saudargo ekipažas prakirto savo „Subaru Impreza“ padangą.
Dar nespėję kaip reikiant apšilti varžybas baigti buvo priversti ir Aras Kalėda su Dominyku Veršinsku, kai „nusisuko“ jų vairuojamos „Opel Astra“ pusašis. Analogiška nesekmė antrajame –„Miško“ greičio ruože ištiko Egidijų Savicką su Arūnu Jackoniu. Ir tai buvo tik pradžia.
Intriga – nuo pirmųjų metrų
Nepaisant kaip iš gausybės rago pasipylusių nesekmių lenktynininkai mažinti spartos nebuvo linkę. Jau pirmajame greičio ruože visam varžybų šeimininkų žiedui iššūkį metė net du ekipažai iš Latvijos, tapę ralio „Vilnius 2010“ lyderiais. Su „Mitsubishi Lancer Evo IX“ pirmąją greičio rungtį greičiausiai – per 6 min. 58.0 sek. – įveikė Maris Neikšansas su Raiviu Jansonu, pranokę tokius pat automobilius vairavusius brolį Andį Neikšansą su Peteriu Dzirkaliu (07.00,4 sek.) ir trečioje vietoje likusį Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažą (07.01,1 sek.) Ketvirtąjį laiką (07.02,7 sek.) užfiksavo Roko ir jo dukros Ingos Lipeikių ekipažas su „Mitsubishi Lancer Evo VIII“.
Kad latviai į Lietuvą atvyko kupini rimčiausių ketinimų, liudija ir batalijos antrajame, jau ilgesniame „Miško“ greičio ruože, kurį vėl laimėjo varžybų prologo nugalėtojų ekipažas.
„Miško“ greičio ruože V. Švedas finišavo antras, o A. Neikšansas – trečias. Ir čia ketvirtas liko R. Lipeikis.
Trečiąjį greičio ruožą, kurio trasa buvo ta pati kaip ir pirmojo, lenktynių lyderių ketvertas išsilaikė tas pats, tačiau ne be rokiruočių. Šią rungtį laimėjo A. Neikšansas, pranokęs brolį Marį ir vėl trečiuoju finišo liniją kirtusį V. Švedą, o R. Lipeikis liko ketvirtas.
Tačiau Rokas pirmasis iš lietuvių metė pirštinę įsismarkavusiems latviams, laimėjęs ketvirtąjį greičio ruožą. Neskaitant dar po vieną pergalę greičio ruožuose pelniusių V. Švedo ir Ramūno Čapkausko su Tomu Šipkausku („Mitsubishi Lancer Evo IX“), tai buvo viskas, kuo galėjo kontraatakuoti varžybų šeimininkai. Jie trise laimėjo po vieną greičio ruožą, o broliai Neikšansai pelnė po 3 pergales, nors tarp pirmųjų prizininkų persvara buvo minimali, patvirtinanti atkaklią, bekompromisinę kovą.
Pagrindinis prizas latviams
Vilniaus mero Viliaus Navicko taurę vicemeras Gintautas Babravičius įteikė absoliutiems ralio nugalėtojams M. Neikšansui ir R. Jansonui, visus devynis varžybų programoje buvusius greičio ruožus, kurių distancija – 110,4 kilometro, įveikusiems per 58 min. 32,9 sek. vidutiniu 113 km/val. greičiu. Antrąją vietą užėmė nugalėtojo brolis Andis su P. Dzirkaliu, nuo nugalėtojų atsilikę 10,1 sek. ir važiavę vidutiniu 112,7 km/val. greičiu.
Trečioji vieta ir pirmoji Lietuvos čempionato antrojo etapo lenktynėse atiteko V. Švedui su Ž. Sakalausku, kurie nugalėtojams pralaimėjo 14,7 sek. (112,5 km/val. vidutinis greitis). Ketvirtoji absoliučios įskaitos ir antroji šalies čempionate vietos atiteko R. ir I. Lipeikių ekipažui, kurį nuo nugalėtojų skyrė 38,5 sek.
Atitinkamai penktąją ir trečiąją vietas užėmė R. Čapkauskas su T. Šipkausku (-43,3 sek.), šeštąją ir ketvirtąją – tik paskutinę paraiškų padavimo dieną į ralio traukinį spėję įšokti Deivydas Jocius ir Gediminas Žliubas, vairavę „Mitsubishi Lancer Evo IX“ (- 1 min. 52,1 sek.).
Atvažiavo pasidairyti – išsivežė pergalę
„Jokių išankstinių tikslų šiame ralyje neturėjome. Į jį atvykome kaip į gerą treniruotę, kuri mums pravers gegužės 15 d. vyksiančiame labai atsakingame Talsių (Latvija) ralyje, – po lenktynių Viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ pasakojo ralio „Vilnius 2010“ nugalėtojas M. Neikšanas. – Pergalės kiekvienose varžybose garantas – geras startas. Tai aksioma, ir kai mums pavyko laimėti pirmuosius du greičio ruožus, supratome, jog galime išpešti kažką daugiau, nei geros treniruotės pamokas.“
„Šiame ralyje mes panaudojome tik vieną padangų komplektą. Tai irgi liudija mūsų nusiteikimą varžyboms, – vairuotojui antrino jo šturmanas R. Jansonas. – Tačiau tai nesumenkina nei mūsų pergalės, nei virusios labai atkaklios kovos dėl jos, kur buvo daug lygiaverčių varžovų, o sėkmė šįkart lydėjo mus.“
Nugalėtojų ekipažas, dalyvavęs ne viename Lietuvoje vykusiame ralyje, šįkart sutartinai negailėjo liaupsių ralio trasai, kuri latviams buvusi labai įdomi, vykusiai išbalansuota greičio ir sudėtingumo prasme.
Ne paslaptis, kad nugalėti labai troško ir V. Švedas, pernai ir užpernai laimėjęs Vilniaus ralius. Trečioji paeiliui pergalė bet kuriose varžybose – geidžiamiausias visų lyderių tikslas. Tačiau šįsyk kauniečių ekipažas liko tik trečias.
„Kodėl tik trečias? – nustebo Vytautas. – Lietuvos čempionate mes juk nugalėjome?
V. Švedo įtikinama latvių pergalė nenustebino.
„Ten automobilių ralis – sportas Nr. 1. Na, galbūt po ledo ritulio. Varžybas transliuoja televizija, jų surenka stebėti po 80 tūkstančių žmonių, raliui neabejingi šalies vadovai, visaip skatinantys automobilių sportą, treniruočių bazių ir visa kuo aprūpintų komandų kūrimą. Todėl netenka stebėtis, kad atvykę latviai laimi varžybas, nes kaimyninėje šalyje ralio ir jį kultivuojančių sportininkų lygis daug aukštesnis“, – įsitikinęs „Juta Racing“ lenktynininkas.
„B“ lyga atidarė sezoną
„B“ lygoje rungtyniaujantiems ralio entuziastams, kurių laukė trumpesnė, šešių greičio ruožų distancija ir kurios bendras ilgis – 73,6 km., šios lenktynės buvo pirmosios sezone.
Greičiausiai – per 48 min. 48,9 sek. šį atstumą nuvažiavo Mato Melaikos ir Jono Paukštės duetas su „Opel Astra“. Antri su „Volkswagen Golf“ liko Aurimas Buteikis ir Donatas Pelepšaitis, nugalėtojams pralaimėję 29,2 sek., o trečiąją vietą užėmė Paulius Gintalas su Domu Drageliu, vairavę „Peugeot 306“ ir nuo nugalėtojų atsilikę 2 min. 36,4 sek.
„Jutai“ – legendinio lenktynininko taurė
Lietuvos automobilių ralio komandinę įskaitą, pelnę 92 taškus, laimėjo „Juta Racing“ sportininkai, kuriems varžybų komisaras Eduardas Jakas įteikė pereinamąją anksti mirusio Lietuvos lenktynininko Leontijaus Potapčiko atminimo taurę, įsteigtą dar 1995 metais.
Antrąją vietą su 77 taškais iškovojo „Autoralio“ komanda, o trečioji prizinė vieta atiteko ASK „Slikas“ sportininkams, kurie pelnė 73 taškus.
„B“ lygos komandinę įskaitą įtikinamai laimėjo ASK „Slikas“ ekipa (104 taškai), aplenkusi „Automaksį“ (38 t.) ir ASK MGER (35t.).
Lietuvos automobilių klubo garbės prezidento, tituluočiausio visų laikų Lietuvos ralisto Stasio Brundzos taurė jauniausiam varžybų dalyviui įteikta 1992 m. gimusiam Rokui Kvaraciejui, o renginio draudiko „Gjensidige“ įsteigti prizai – 50 tūkstančių litų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisai atiteko Žilvinui Juršiui ir Tomui Balžekui.
www.auto-bild.lt
Algimanto BRAZAIČIO nuotr.
Šaltinis: „Visus Bonus“
