Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio sekmadienį minima pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Šiais metais tokia diena – lapkričio 21-oji – šis sekmadienis. Šią dieną minėtina 2005 metais paskelbė Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos.
Pagrindinis Pasaulinės dienos žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti tikslas – dvasinis ir moralinis palaikymas žmonių, kurių šeimos nariai, draugai ar pažįstami žuvo eismo įvykiuose. Kartu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad būtų išvengta beprasmių aukų. Pasaulinę dieną žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti remia ir Europos kelių policijos tinklas (TISPOL).
Kiekvienais metais visame pasaulyje eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių. Praėjusiais metais Europoje žuvo 35 000 žmonių, Lietuvos keliuose – 370 žmonių (vienam milijonui gyventojų teko 111 eismo įvykiuose žuvusių žmonių). Šiais metais mūsų šalyje jau žuvo daugiau negu 260 žmonių.
Didelis autoavarijų aukų skaičius akivaizdžiai byloja kokias skaudžias ir nepataisomas pasekmes neša nedrausmingas ir neatsakingas elgesys kelyje. Prisimindami žuvusiuosius dar labiau suvokiame, kad nerūpestingumas, abejingumas kelių eismo taisyklėms, tiesiogiai pažeidžia pačią svarbiausią žmogaus teisę – gyventi.
Popiežius Paulius VI yra pasakęs: „Per daug kraujo kasdien išliejama absurdiškai lenktyniaujant greičiu ir laiku; tarptautinėms organizacijoms noriai atsidedant skausmingų konfliktų gydymui, darant įstabią pažangą kosmoso užkariavimo srityje, ieškant tinkamų būdų, kaip pašalinti bado, tamsumo ir ligų rykštę, skausminga turėti prieš akis tai, kad pasaulyje kasmet šiam nepateisinamam likimui aukojama nesuskaičiuojamai daug žmonių gyvybių. Viešoji sąžinė turėtų pabusti ir apsvarstyti šią problemą lygiai taip pat karštai kaip ir keliančias viso pasaulio entuziazmą bei susidomėjimą problemas“.
Kiekvienas eismo dalyvis – tiek vairuotojas, tiek pėstysis – yra atsakingas už savo ir kito žmogaus gyvybę, sveikatą. Kelias ir keliavimas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis ir bendrabūvio vieta. Tad kodėl joje praliejama tiek daug kraujo, sukeliama didelio skausmo ir kančių? Atsakymas glūdi mūsų širdyse ir asmenybėse.
Minėdami žuvusius keliuose, neužmirškime klausti savęs – ar aš gerbiu ir saugau savo ir kito žmogaus gyvybę, ar keliaudamas esu drausmingas, pakantus, kantrus, ar tinkamai susitvarkau su savo puikybe, pykčiu, noru pirmauti, ar suvaldau neigiamas emocijas? Ar tikrai esu atsakingas?
„Tebūna kelias mus vienijanti vieta, kurioje gerbtumėme, saugotume vienas kitą ir teiktume pagalbą. Vairavimas iš esmės reiškia būdą bendrauti ir suartėti su kitais žmonėmis, įsitraukti į žmonių bendruomenę. Toks gebėjimas gyventi „sambūvyje“, užmegzti ryšius su kitais, suponuoja tam tikras konkrečias savitas vairuotojo savybes: savitvardą, protingumą, mandagumą, tinkamą paslaugumo atmosferą ir kelių eismo taisyklių pažinimą. Jis privalo nesavanaudiškai padėti tam, kuriam to reikia, rodydamas gailestingosios meilės ir svetingumo pavyzdį“-sako policijos kapelionas Aušvydas Belickas.
