Didžiosios lenktynės sugrįžo į Lvovą

Turbūt ne daug kas žino, kad Vakarų Ukrainos mieste Lvove yra vykęs „Grand Prix“ serijos – šiuolaikinių F-1 lenktynių pirmtakės – etapas. Ir net ne vienerius, o trejus metus! Šiam neeiliniam įvykiui prisiminti šiemet Lvove surengtas retro automobilių festivalis „Leopolis* Grand Prix“, kuriame dalyvavo ir vienas ekipažas iš Lietuvos.


Istorija

1897 m. siauromis Lvovo senamiesčio gatvelėmis pradardėjo pirmasis automobilis. Tai buvo naujutelaitis Benz Viktoria, kurį įsigijo vietinis naftos verslo pradininkas inžinierius Kazimierzas Odrzywolskis.

Vos po trijų dešimtmečių Lvovas jau buvo vienas labiausiai motorizuotų miestų Rytų Europoje ir 1930 m. rugsėjo 8 d. šiame mieste įvyko pirmosios automobilių lenktynės. Trasa driekėsi Vitovskio, Stryjskaja bei Gvardejskaja gatvėmis ir dėl savitos formos buvo vadinama „Lvovo trikampiu“. Palyginti su kitomis panašiomis to meto Europos lenktynių trasomis (pvz., Monako), Lvovo trasa išsiskyrė tuo, kad didžiąja jos dalimi driekėsi tramvajaus bėgiai. Būtent dėl šio fakto, taip pat bazalto akmenų dangos ir didelio aukščių skirtumo (net 8 proc.) to meto lenktynininkai ją vadino viena sunkiausių ir įdomiausių trasų. Tad „Lvovo Grand Prix“ – tiek žiūrovų, tiek lenktynininkų nuomone – buvo laikomos geriausiomis lenktynėmis Lenkijoje (tuo metu Lvovas priklausė šiai valstybei) ir vienomis geriausių Europoje.

Jau 1931 m. birželį Lvovo žiedinės lenktynės įgavo tarptautinį statusą ir oficialiai tapo „Grand Prix“ serijos etapu. Beje, iš pradžių šios lenktynės turėjo vadintis „Lenkijos Grand Prix“, tačiau jas organizavęs Mažosios Lenkijos automobilių klubas negavo sutikimo iš Varšuvos ir lenktynės į istoriją įėjo būtent kaip „Lvovo Grand Prix“. Šiose lenktynėse startavo pačios ryškiausios to meto automobilių sporto žvaigždės: vokiečiai Hansas Stuckas ir Rudolf Caracciola, prancūzai Pierre‘as Veyronas ir Annette Rose-Itier, italai Renato Balestrero ir Vittoria Orsini, austrai Maximilianas Hardeggas ir Hansas Tschaikoffas, čekai Bruno Sojka ir Janas Kubičekas, lenkai Henrykas Liefeldtas, Janas Ripperis, Maria Kozmianowa, grafas Stanislavas Czaykowskis, grafas Maurycy Potockis ir kt.

Europą užgriuvus ekonominei ir politinei krizei, 1934 m. Lvovo lenktynės buvo atšauktos, o vėlesniais metais visos pastangos jas atgaivinti buvo bevaisės. Po Antrojo pasaulinio karo visa informacija apie „Lvovo Grand Prix“ buvo dirbtinai nugramzdinta užmarštin, kaip neturinti nieko bendra su Tarybų Ukraina.

Dabartis

Noras atgaivinti istorines lenktynes ilgokai brendo įvairių Ukrainos automobilių klubų planuose. Ilgus metus nebuvo galimybių to įgyvendinti, kol pagaliau reikalo ėmėsi Lvovo automobilių klubas „ZAZ-Kozak“, vienijantis pirmojo ukrainietiško automobilio ZAZ-965 Zaporožec, liaudyje vadinamo kupriuku, gerbėjus. 2000, 2006 ir 2010 metais klubas surengė tris masinius renginius „Lvovo trikampio“ trasoje ir sugebėjo pritraukti ne tik Ukrainos, bet ir užsienio senos technikos mylėtojus. Beje, pati trasa išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų – tas pats akmenų grindinys, tramvajaus bėgiai, staigus pakilimas į kalną ir staigus nusileidimas…

Šiemetinis festivalis „Leopolis Grand Prix“ – tai ne tik istoriškai atkurtos senovinių automobilių lenktynės „Lvovo trikampiu“. Festivalio metu vyko automobilių-dalyvių ekspozicija, automobilių paradai Lvovo gatvėmis, dalyvių elegancijos konkursas, komandinis žaidimas „Pažink Lvovo senamiestį“, festivaliui skirto pašto ženklo pristatymas ir dar daug kitų atrakcijų. Tokio masto retro technikos renginio Ukrainoje dar nebuvo.

Rezultatai

Festivalyje „Leopolis Grand Prix“ dalyvavo daugiau nei šešios dešimtys istorinių automobilių iš šešių valstybių – Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Moldovos, Vokietijos ir Lietuvos. Ypač gausiu dalyvavimu ir įspūdingais automobiliais išsiskyrė Lenkijos atstovai. Tad nenuostabu, kad pagrindinis prizas – pereinamoji „Leopolis Grand Prix“ didžioji taurė – atiteko šeimyniniam lenkų ekipažui Stanislawui ir Zdislawai Popowicziams, vairavusiems įspūdingą 1933 m. gamybos Fiat 508 Balilla. Į Lenkiją iškeliavo ir beveik visi atskirų klasių nugalėtojų prizai: turistinių automobilių įskaitoje nugalėjo Ryszardas Krzysztofikas ir Waldemaras Wasinskis su MG TD (1952 m.), mažų automobilių klasėje – Piotras Bakamutas ir Agatha Kustra su Fiat 126P (1977 m.), atviroje klasėje – Andrzejus ir Adrianas Rosmusai su Warszawa 223 (1972 m.). Tik nacionalinėje klasėje, kurioje varžėsi visas būrys legendinių ZAZ-965, nugalėtojo laurai atiteko lvoviečiui Volodimirui Kulyničiui.

Mūsų šaliai atstovavo vienintelis ekipažas – šių eilučių autorius ir Vitoldas Milius, vairavę 1967 m. gamybos Volkswagen Kaefer. Jų pasirodymas festivalyje buvo pakankamai derlingas. Ekipažas nugalėjo net dviejose specialiose rungtyse: Elegancijos konkurse (ekipažų nariams teko demonstruoti apdarus, atitinkančius automobilio gamybos laikotarpį) ir komandiniame žaidime „Pažink Lvovo senamiestį“.

* – Leopolis, tai lotyniškas Lvovo pavadinimas