E-Type – vėl trasoje

Jubiliejaus proga mes vairuojame aršiausią ir rečiausią legendinio Jaguar variantą.

50 metų – tiek šiemet sukanka garsiausiam vyriškam pasididžiavimui ant ratų. Ir jo, kaip suvedžiotojo, gebėjimai vis dar galingi. Kai jis pirmą kartą pasirodė 1961 metais, tai buvo lyg smūgis plyta į lango stiklą. Jis atrodė egzotiškai, buvo greitas, pažangus – ir dar toks pigus! Pvz., namie, Anglijoje, jis kainavo mažiau nei Porsche 356.

Lenktyniniams Ferrari konkurentas?

Dar ir dabar jis vis dar daug kam užgniaužia kvapą, ir pirmiausiai tai pasakytina apie variantą su kodiniais žodžiais Lightweight ir Lowdrag. Dėl mažo svorio ir geresnių aerodinaminių savybių – tai rodo ir papildomas pavadinimas „Low­drag” – jis GT klasės lenktynių trasose  turėjo būti rimtas konkurentas Ferrari 250 GTO modeliui.

Tai, kad per 1963–1964 metų sezoną nepavyko rimtai pasivaržyti su Ferrari, matyt, priklausė ir nuo pernelyg laisvo požiūrio, kurį Jaguar gamintojai demonstravo šio projekto atžvilgiu. Philas Weaversas, kuris buvo atsakingas už aliumininio kėbulo montavimą, sako: „Per pietus buvo kalbama apie projektą, tada kas nors ištraukdavo cigarečių pakelį bei pieštuką ir piešdavo kokią nors naują detalę”.

Buvo pagaminta dvylika nedidelio svorio Lightweight serijos automobilių ir tik du aptakių formų Lowdrag. Tačiau vienas jų liūdnai pagarsėjo: 1964 metais mėgiamas ir lydimas sėkmės „Jaguar” komandos pilotas vokietis Peteris Lindneris per lenktynes Montlhery trasoje atsitrenkė į skersai stovėjusį Abarth, kuris avariją patyrė prieš tai. Abu pilotai ir trys ruožo budintieji žuvo iškart, o E-Type virto metalo laužu.

Atgimęs praeities karžygys

Tuo tarpu jo dvasia dar ir šiandien gyva – jis atgimė formos požiūriu originaliu P.Lindnerio Lightweight modeliu. Nors ir ne sidabrinės, kaip anksčiau, o tamsiai pilkos spalvos, tačiau visiškai atitinkantis buvusį stilių. Lyg mistinių praeities laikų karžygis su siauru antveidžiu ir kniedytais šarvais. Vėjas jam priešinasi 16 procentų mažiau negu įprastiniam E-Type. Kad jis būtų buvęs be spoilerių, neminima. „Kai pasiekiamas 260 km greitis, darosi nejauku”, – išduoda savininkas, kuris juo važiuoja istorinių automobilių lenktynėse.

Kiekvieną bandymą per siauras dureles įsisprausti į vidų reikia rūpestingai planuoti. Įsliuogiant į vidų kojas reikėtų įkelti atskirai po vieną, nes vėliau gali būti jau per vėlu. Sėdima jame kur kas gilesnė nei standartiniame E-Type, prieš akis įprastinis rodmenų konglomeratas, o dar toliau – begalinio ilgio variklio dangtis. Šešiacilindris 350 AG 3,8 litro variklis su aliuminio bloku ir specialia cilindrų galvute gena viso labo 940 kilogramus. Jis paklusniai ir žvaliai užsiveda, bet vėliau įkrinta į tingią tuščiąją eigą. Kieta sankaba ir sunkiai perjungiama originali penkių laipsnių pavarų dėžė ZF… Variklio garsas žemas, bet žmogiškas – storus tiesius išmetamųjų dujų sistemos vamzdžius pakeitė šiandieniniai garso slopintuvai. Katytė? Atsakymas čia pat: suteik jai 3000 sūkių per minutę – ir ji lėks kaip gepardas.

Apskritai jam svetimas subtilus lenktyninių automobilių nervingumas. Lightweight reaguoja į vairo pasukimus sunkokai, bet atsilygina ramiomis, tikslingomis reakcijomis, sukeldamas savitą pasitikėjimą. Tik ties finišo riba, kurią jis be vargo pasiekia „apautas” klasikinėmis Dunlop lenktyninėmis padangomis, Lightweight šiek tiek „pavizgina uodega” – tai ženklas, kad reikia pasidarbuoti vairu. Taip, kaip darė bebaimiai herojai, kurie kadaise savaisiais  E-Type skriejo 270 km/h greičiu.

Kelionė dabartiniais Jaguar automobiliais dažniausiai yra tokia rami, kaip televizijos vidudienio programa. Tam prireikė 50 metų pažangos.

„AutoBild Lietuva” 2011, Nr. 12