Prie automobilio galima pritvirtinti tik tam specialiai pritaikytus ir sertifikuotus apsauginius lankus. “Auto Bild” nusprendė patikrinti, kaip toks elementas elgiasi susidūręs su paprastais buityje naudojamais daiktais.
Gera žurnalistui, kuris rašo kulinarines recenzijas, nes jo veiksmų niekas neapriboja jokiais įsipareigojimais ir atsakomybe. Savo aprašomus patiekalus jis gali arba tik paragauti, arba suvalgyti viską iki paskutinio trupinėlio, jei maistas būna skanus. Mums, apie automobilius rašantiems žurnalistams, nėra taip paprasta: bandomas mašinas turime labai saugoti ir rūpintis, kad neduodie, kas nors neatsitiktų. Tačiau šįkart žaidimo taisyklės visiškai kitokios.
Šiame teste mums leista atlikti automobilio susidūrimo su keliais objektais bandymus. Mūsų tikslas – patikrinti, kaip susidūrę su buityje naudojamais daiktais pasirodys chromuoti apsauginiai lankai, kuriuos taip dažnai montuoja įvairių tipų didesnio pravažumo automobilių savininkai.
Iš pradžių prisiminkime prieš kelerius metus galiojusią tvarką. Dar neseniai buvo leidžiama montuoti bet kokius apsauginius lankus. Kiekvienas galėjo puošti savo mašiną kaip tik norėjo, neatsižvelgdamas į tai, ar perdarymas atitinka saugumo reikalavimus, ar ne. Europos Sąjunga tokių lankų naudojimą apribojo tik 2005 metų pabaigoje. Taisyklėse numatyta, kad galima montuoti tik tokius apsauginius lankus, kurie susidūrimo atveju nekelia pavojaus pėstiesiems.
Pirmiausiai važiuojame į įmonę, kuri gamina vamzdinius apsauginius lankus SUV tipo automobiliams. Mūsų mikroautobusą prikimšome pačių įvairiausių daiktų, kurie turės pasipriešinti “iki dantų” apsiginklavusiam Toyota RAV4. Tai medinė sodo tvorelė, šiukšlių konteineris, kalnų dviratis, pirkinių vežimėlis, pliušinis meškiukas ir moliūgas. Įdomu, ar bent vienas šių daiktų atlaikys susitikimą su “apginkluotu” japonų automobiliu? Jei eksperimentas nepasiseks, ar apsauginius lankus gaminančios įmonės savininkas (jam priklauso RAV4) nesulygins mūsų su žeme?
Kankinami abejonių atvykstame į vietą. Toyota RAV4 savininko pasitikėjimo pilna veido išraiška nepasikeitė net tada, kai pradėjome traukti savo daiktus iš mikroautobuso. Netrukus mūsų eksperimentas buvo pradėtas.
Kliūtis nr. 1 – sodo tvorelė. Įjungiame pavarą, spaudžiame akceleratoriaus pedalą ir 20 km/h greičiu važiuojantis automobilis susiduria su tvorele. Ši apvirsta ir Toyota ją pervažiuoja. Trumpai tariant – nuobodu. Nieko įdomesnio ir susidūrus su pirkinių vežimėliu: arba jis apsiverčia ant šono, arba savo mažais ratukais tiesiog nuvažiuoja šalin. Dviratis? Toks pat rezultatas. Atėjo metas į dvikovą iškviesti konteinerį. Norėdami gauti kaip įmanoma tikresnį rezultatą, pripildėme jį pūtų polistirolio kamuoliukais. Deja, dėl pernelyg žemo svorio centro konteineris atšoko į šoną ir net neapsivertė.
Ką daryti? Nusprendėme padidinti greitį ir panaudoti kitokias kliūtis. Nusipirkome 300 litrų talpos baką lietaus vandeniui rinkti. Vienas telefono skambutis ir prie mūsų kompanijos “prisijungė” dailus kilnojamasis tualetas.
Prasideda bandymų serija Nr. 2. Juokeliai baigėsi. Nieko neįtariantis bakas ramiai sau stovi… kol į jį atsitrenkia 30 km/h greičiu važiuojantis automobilis. 300 litrų cunamis perbėga per Toyota kėbulą. Rezultatas? Apsauginiam lankui 
nieko neatsitiko, deformavosi tik buferis toje vietoje, kur jis pritvirtintas. Šiek tiek kliuvo ir smūgius slopinančiam mechanizmui. “Gerai, kad neiššovė saugos oro pagalvė”, – sako mašinos savininkas ir vienu stipriu judesiu patraukia už lanko. Buferis atgauna savo buvusią formą. Taigi metas išbandyti “pasakų namelį”. Atliekame tris bandymus, važiuodami 20, 25 ir 30 km/h greičiu. Kaskart rezultatas visiškai toks pat, o jei tiksliau – neįdomus. Tualetas atšoka, bet neapsiverčia. Mūsų fotografas skundžiasi, kad per mažai efektingų momentų.
Liko moliūgas. Daržovė sprogstanti nuo smūgio – tai bent vaizdelis turėtų būti. Taigi pakabiname moliūgą atitinkamame aukštyje ir pajudame link jo. Neįtikėtina! Jei nebūtume matę savo akimsi, tikrai nebūtume tuo patikėję. 
Oranžinė daržovė atsitrenkia į mašiną, nuo kurios atšokusi pataiko tiesiai į plytinę sieną ir tik tada sudūžta į gabalus.
Ką gi, tikriausiai pats metas baigti šį keistą bandymą. Apibendrindami jo rezultatus galime pasakyti taip: apsauginiai lankai sukonstruoti taip, kad partrenkus pėsčiąjį šis nebūtų stipriai sužalotas. Būtent dėl to dauguma mūsų trankytų daiktų tiesiog atšoko nuo automobilio, lyg būtų pagaminti iš… gumos.
Teisiniai reikalai
ES 2005 m. pabandė reglamentuoti apsauginius lankus. Pagal šias taisykles automobilio apsaugos elementai turi būti sukonstruoti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems. Apsauginius lankus leidžiama eksploatuoti tik sukonstruotus specialiai tam modeliui.
Išvada
Dėl elastingo tvirtinimo apsauginis lankas nekelia pavojaus pėstiesiems. Žinoma, SUV su lankais – skonio reikalas. Svarbu, kad jie būtų skirti būtent tam automobilio modeliui.
„AutoBild Lietuva“ 2011, Nr. 13
