Tai originalus ir retas automobilis, kurį renkasi išskirtinio kabrioleto ieškantis pirkėjas. Ir nors šiuo metu „Saab“ kompanijos likimas kybo ant plauko, naudotas Saab kabrioletas – dėmesio vertas pasiūlymas.
1986 metais „Saab“ pagamino pirmąjį kompanijos istorijoje kabrioletą. Švedišką Saab 900 atviru stogu itin pamėgo amerikiečiai. Jis net pelnė „Saabrio“ pravardę. Kabrioletas buvo surenkamas „Valmet“ gamykloje Suomijoje. Deja, nuo tada „Saab“ reikalai ėmė ristis žemyn. 1989 metais švedų įmonę įsigijo amerikiečiai „General Motors“, o kuriant naujus modelius imta naudoti GM automobilių platformas.
Antros kartos Saab 9-3 (2002–2009 m.) buvo gaminami naudojant tą pačią platformą kaip ir Opel Vectra C modelio. 2003 metais sedano ir universalo gretas papildė keturių vietų kabrioletas. Tačiau kitaip nei legendinis Saab 900 jis buvo surenkamas ne Suomijoje, o „Magna Steyr“ gamykloje Grace, Austrijoje. Kabrioletas gamintas iki pat 2011 metų pabaigos, kai buvo paskelbtas „Saab“ kompanijos bankrotas.
Šis atviras automobilis turi puikų elektra valdomą sudedamą stogą, kuris atsidaro ir užsidaro be priekaištų. Stogo danga pagaminta iš kelių sluoksnių tvirtos medžiagos. Kai stogas uždarytas, sunku patikėti, kad važiuoji kabrioletu – garso izoliacija puiki.
Baziniai modeliai buvo komplektuojami su gana galingu turbobenzininiu 2.0/150 AG varikliu. Į mašinas taip pat buvo montuojamas turbodyzelinis 1.9/150 AG variklis. Tokį patį turėjo ir Fiat, Alfa Romeo ir Opel automobiliai. Nors abu motorai pasiekia vienodą galią, dyzelinis variklis gali pasigirti kur kas didesniu sukimo momentu. Vis dėlto grubus dyzelinio motoro darbo garsas nedera šiam elegantiškam kabrioletui. Lygiai taip pat ne pats geriausias pasirinkimas ir galingas V6 280 AG variklis. Tiek galios modeliui su priekiniais varančiaisiais ratais per daug, o visų ratų pavara buvo siūloma tik sedano ir universalo modeliams.
