Jie nori lenktyniauti, o ne pjauti žolę

Legendinis super sportinis automobilis prieš žoliapjovę – ar tai ne absurdas? Net jei Honda Mean Mower yra pati greičiausia savaeigė žoliapjovė pasaulyje. Galbūt šis palyginimas ir atrodo esąs keistas, tačiau jis išties įdomus ir gniaužiantis kvapą. Legendinis super sportinis automobilis prieš žoliapjovę – ar tai ne absurdas? Net jeiHonda Mean Mower yra pati greičiausia savaeigė žoliapjovė pasaulyje. Galbūt šispalyginimas ir atrodo esąs keistas, tačiau jis išties įdomus ir gniaužiantis kvapą.
Ko laukti, kai japonų inžinierių menas susitinka su britų humoru? Suprantama, labai neįprasto rezultato. Būtent taip galima apibūdinti neįprastais gabumais pasižyminčią Mean Mower žoliapjovę. Matyt, kažkas pjaudamas žolę savo nuosavo namo kieme ir aplink jį gerokai perkaito ant saulės. Tik taip galima paaiškinti, kodėl į žoliapjovę įmontuotas motociklo variklis. Konstruojant šią Honda markės žoliapjovę savo ranką pridėjo ir gamyklinės lenktyninių automobilių komandos „Dynamics“ inžinieriai. Jie, galima sakyti, ir sukūrė savaeigę žoliapjovę, kurios galingumas siekia neįtikėtinas
109 AG, leidžiančias jai pasiekti rekordinį 187,6 km/h greitį ir patekti į Gineso rekordų knygą.
Tai puiki Honda prekės ženklo reklama šiandien, o 1989 metais šis vaidmuo buvo tekęs super sportiniam NSX automobiliui su per vidurį montuojamu varikliu. Tai pirmasis japonų lenktyninis automobilis, galėjęs konkuruoti su pačiu Ferrari. Gal ir absurdiška klausti, kuri Honda transporto priemonė teikia daugiau važiavimo džiaugsmo. Būtent todėl „Auto Bild“ ir kviečia jas abi prie starto linijos. Įlipti į super sportinį NSX automobilį (ikiserijinis modelis, kurio numeris 16/1991) neįprastai lengva: įsitaisyti ant plačių oda aptrauktų sėdynių galima beveik visai nesusilenkus.
O štai žolės pjovimo meistras, ypač jei jis yra tvirto stoto vyriškis, į savo „darbo vietą“ sėda visiškai kitaip: ant „Cobra“ sportinės automobilio sėdynės, kurios sėdimoji dalis yra 50 cm pločio, jis jaučiasi kaip dešrelė, įvilkta į siaurą apvalkalą. Be to, jis privalo dėvėti pirštines, motociklininko aprangą ir šalmą – juk žolės pjovėjas neturi saugos diržo ir negali pasinaudoti jokia kitokia saugos įranga. Savaeigė žoliapjovė, kuri yra 2,48 m ilgio ir 1,26 m pločio, dėžės formos ir turi mažo atstumą tarp ratų, važiuodama dideliu greičiu ir darydama staigų posūkį gana lengvai gali apvirsti. O štai NSX modelis jau anuomet turėjo ABS ir elektroninę stabilizavimo sistemą. Abiem šio testo dalyviams startuojant žoliapjovės „Skorpion“ išmetamoji dujųsistema, savaime aišku, riaumoja 98 decibelų garsu ir užgožia trijų litrų V6 NSX variklio „melodiją“. Beje, žoliapjovė gali triukšmauti dar stipriau.
Be duslintuvo Mower modelio keliamas garsas pasiekia net 130 dB, tad nenuostabu, kad gali susidaryti įspūdis, lyg startuotų kovinis reaktyvinis lėktuvas. Taigi lenktynės prasideda. Šiurkščiai veikianti žoliapjovė ties starto linija uždelsia tik dalį sekundės, o paskui it kulka šauna į priekį. Per keturias sekundes 140 kg sverianti Mean Mower pasiekia 100 km/h greitį, tad galios ir svorio santykis siekia 540 AG vienai tonai svorio. Legendinis NSX, kurio galingumas siekia 274 AG, nors ir yra lengvos konstrukcijos ir sveria tik 1,4 tonos, tiesiojoje neturi jokių šansų. Mūsų dvikovos lenktynininkai pasiekia pirmąjį posūkį. Mean Mower neturi vairo stiprintuvo, todėl jo vairuotojui tenka gerokai pasistengti, kad žoliapjovė nenukryptų nuo savo juostos. Jei vairas bus laikomas tvirtai, jokių sunkumų tikrai nekils. Tiksli ekstremaliosios žoliapjovės valdymo sistema „pasiskolinta“ iš 1958 metų Morris Minor modelio – jautiesi lyg važiuotum gokartu. Bandomasis NSX modelis taip pat neturi vairo stiprintuvo, tačiau išlaikyti automobilį savo juostoje prireikia daug mažiau pastangų.
Įveikdamas posūkį Mean Mower atsilieka nuo gerai subalansuoto NSX modelio, kurio variklis įmontuotas per vidurį, todėl imasi neleistinų veiksmų. Savaeigė žoliapjovė kerta lenktynių trasą ir trumpina kelią važiuodama skersai lauko. Puiku – trasos įveikimo laikas gerėja, o štai Mean Mower vairuotojui – ne pyragai, nes žoliapjovės pakaba neturi amortizatorių. Ratų tvirtinimo sistema ir padangos paimtos iš Honda kvadraciklo. Taigi vairuotojas visu savo kūnu jaučia kiekvieną suarto lauko nelygumą. Kiekviena, nors ir nedidelė, duobutė „spiria“ jam tiesiai į pasturgalį. Rimtos kalbos apie Mean Mower komfortą tikrai nebus, nes tai verta vien tik šmaikščių pajuokavimų. O štai legendinis NSX sportinis modelis yra stebėtinai gerai išbalansuotas ir turi puikiai suderintą pakabą. Abu testo dalyviai mėgsta dideles apsukas – juk tai Honda! Grįžusi ant asfalto dangos
žoliapjovė „griaudėja“ 9000 aps./min. ir pasiekia 96 Nm sukimo momentą. Ji strimgalviais lekia finišo link, supersportinį NSX automobilį palikusi toli už savęs. Mėlynės ant pasturgalio pasimirš kaip ir nuo įtampos skaudančios rankos bei sprandas, o štai „jojimas“ ant velniškai ekstremalios
žoliapjovės – niekada!
IŠVADA
Savaeigė žoliapjovė Mean Mower, žinoma, nėra rimtas super sportinio automobilio varžovas, net jeigu NSX skaičiuoja jau trečią dešimtį. Modifikuota žoliapjovė tarnauja „Honda“ kompanijos viešo įvaizdžio kūrimui ir reklamai, nepaisant to, važiavimas ja užtikrintai teikia didelį malonumą. Mean Mower, deja, yra vienetinis egzempliorius ir, suprantama, ši žoliapjovė neparduodama. Bet juk patiems užsiimti tiuningu niekas nedraudžia… Tik žiūrėkite, po to neiškriskite „iš balno“!
ABL, 2014 m. Nr 5
www.www.auto-bild.lt