R. Šležas: Drag‘as sparčiai progresuoja

Iki šio sezono Lietuvos drag‘o (traukos lenktynių) čempionato pabaigos likus vos vienam etapui, apie šio sporto perspektyvas, augantį profesionalumą, dalyvių ir žiūrovų skaičių, kalbamės su Lietuvos automobilių sporto federacijos Drag‘o komiteto pirmininku Rolandu Šležu.

Rolandai, papasakokite apie šių metų drag‘o sezoną, kokių naujienų, pokyčių atsirado?

Šių metų sezoną vertinu puikiai – maloniai stebina didėjantis žiūrovų susidomėjimas, aktyvus palaikymas ir varžybose dalyvaujančių lenktynininkų gausa. Kalbant apie taisyklių pakeitimus, šiemet taškai pradėti skirti ir už kvalifikacijoje parodytą rezultatą. Taip pat, ties 201-ojo metro (aštuntadalio mylios) riba įrengti papildomi davikliai, padedantys kontroliuoti itin didelį greitį išvysčiusius dalyvius, kurie prie finišo linijos bijo viršyti savo klasės greičio ir laiko reikalavimus.

Ar matote šios sporto šakos augimą?

Birželio 14-15 dienomis Kazlų Rūdos aerodrome vyko „Lithuania Drag Days 2014“. Galiu pasidžiaugti, jog renginyje dalyvavo 116 sportininkų – tai absoliutus visų laikų Lietuvos traukos lenktynių rekordas. „Lithuania Drag Days 2014“ metu vyko Lietuvos drag‘o čempionato antrasis etapas ir Latvijos drag‘o čempionato antrasis etapas. Renginys buvo papildytas koncertu, karinės technikos paroda, „Drift Taxi“, kaskadiniais motociklininkų triukais. Visa tai galima vadinti vienu įspūdingiausių drag‘o renginių, kurio dalyvių neišgąsdino net prastas oras. Būtent tokie pavyzdžiai, kai susirenka daug lenktynininkų ir žiūrovų, puikiai iliustruoja drag‘o augimą, profesionalėjimą, kuris, tikiuosi, progresuos ir toliau.

Kaip vertinate traukos lenktynių situaciją Baltijos šalių bei visos Europos kontekste?

Jeigu reikėtų palyginti, sakyčiau, jog Lietuvoje traukos lenktynės yra per viduriuką. Reitinguojant Baltijos šalis, Estija neabejotinai užimtų pirmąją vietą. Drag‘as Estijoje populiarus jau daugybę metų, jų lenktynėse dalyvauja daug greitų lenktynininkų iš Suomijos. Žinoma, latviai taip pat demonstruoja gerus rezultatus, tačiau mūsų ir Estijos lenktynininkai juos lenkia.

Kaip drag’as atrodo kitų Lietuvos automobilių sporto šakų kontekste?

Sudėtinga tiksliai įvertinti drag‘o poziciją. Tikrai negalime lygintis su daugybę entuziastų pritraukiančiu raliu ar žiedinėmis lenktynėmis. Lyginant su šonaslydžiu – traukos lenktynės sparčiai auga, ir profesionalėja todėl esame jau netoli, galime būti lyginami.

Ko galime tikėtis iš lietuviškojo drag’o artimiausioje ateityje?

Labiausiai norime pratęsti ir gražia tradicija paversti „Lithuania Drag Days“. Planuojame, kad renginio metu ir vyks Lietuvos ir Latvijos čempionatų etapai, prie kurių kviesime ir skatinsime prisijungti Estijos bei Latvijos lenktynininkus. Dvi dienas festivalį stebėję kaimynai iš Kaliningrado iškart po jo taip pat išreiškė norą prisijungti.

Gal galite išskirti perspektyviausius drag‘o sportininkus, kurie, Jūsų nuomone, padarė didžiausią pažangą?

Šiuo metu perspektyviausiais vadinčiau rekordus gerinančius Martyną Kierą ir Rimantą Menclerį, kurie vairuoja priekiniais ratais varomus automobilius. Būtina paminėti ir išskirti sezono lyderį Jezij Chmelevski, pagerinusį sau pačiam priklausiusį Lietuvos galiniais ratais varomų automobilių rekordą bei pasiekusį naują Latvijos rekordą. Šis lenktynininkas jau keletą lenktynių važiuoja labai stabiliai. Tai paprastai nebūdinga tokio lygio bolidams.

Kokį galingiausią drag’o automobilį Jums teko sutikti Lietuvoje?

Tai „Jet Car“ – specialiai drag‘o lenktynėms sukonstruotas 2000 KW galią turintis automobilis su turbo reaktyvinio lėktuvo varikliu.

Kokius automobilius dažniausiai galima išvysti traukos lenktynėse?

Mūsų lenktynininkai dažniausiai vairuoja „Audi“ ir „BMW“ markių automobilius. Vertinant iš techninės pusės, jie pakankamai gerai atlaiko tenkantį krūvį ir yra lengvai „tiuninguojami“ – pritaikomi varžyboms.

Kokias drag‘o varžybas Lietuvoje ir Europoje rekomenduotumėte būtinai aplankyti šios sporto šakos gerbėjams?

Lietuvoje – „Lithuania Drag Days“, o apsilankymas Anglijoje esančioje „Santapod“ trasoje, turbūt yra ne tik visų žiūrovų, bet ir lenktynininkų svajonė.

Apie LASF

LASF (Lietuvos automobilių sporto federacija), įkurta 1990 metais Kaune, vienija automobilių sportą propaguojančius ar remiančius asmenis. Šiuo metu veikia 11 komitetų, kuriuose sprendžiami atskirų automobilių sporto šakų klausimai. LASF tikslas yra ne tik populiarinti saugų automobilių sportą, bet ir puoselėti bei kelti bendrą vairavimo kultūrą Lietuvoje: nuo mažiausių iki vyriausių vairuotojų.

www.www.auto-bild.lt