Nebėra pagrindo save raminti netikrais skaičiais.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija. Remdamasi šio įstatymo reikalavimais, valstybės įmonė Regitra priverstinai išregistravo įspūdingą netinkamų naudoti viešajame eisme transporto priemonių skaičių, taip ženkliai sumažindama iki šiol neįtikėtinu (ar greičiau – neįtikimu) laikytą Lietuvos automobilių parką. Taigi, bent jau šiuo klausimu minėto įstatymo naujovės pasitarnavo bendram visų mūsų labui – priartėjome prie realaus Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių skaičiaus. Nauda lyg ir akivaizdi tiek valstybei, tiek ir verslui: vyriausybei, skirstančiai viešuosius finansus, kelininkams, prižiūrintiems ir plečiantiems Lietuvos kelių infrastruktūrą, savivaldybėms, atsakingoms už transporto srautų valdymą, automobilių paslaugų sektoriui ir t.t. Tik ar atsikratysime galvosopio, susipažinę su tikrąja padėtimi ?
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) ekspertai, remdamiesi DataCenter specialistų pateiktais duomenimis, įvertino Lietuvos automobilių parko pokyčius, užfiksuotus transporto priemonių registre po šių metų liepos 1 d. Deja, daugelio su transporto politikos formavimu susijusių asmenų lūkesčių ši statistika nepatenkins – vidutinis automobilių parko amžius esmingai neatjaunėjo ir tvirtai įsikūręs ties 14-15 metų riba.
1 pav. Lietuvos automobilių parko (M1+N1 kategorijos) sudėtis. Šaltinis – DataCenter
Tenka su apgailestavimu konstatuoti, kad automobiliai iki 10 metų amžiaus sudaro tik apie vieną ketvirtadalį viso „peržiūrėto“ automobilių parko (žr. 2 pav.), taigi, ir problemos, kylančios iš techniškai pasenusių mūsų transporto priemonių eksploatavimo, išlieka tokios pačios aktualios. Gal net derėtų pripažinti: aktualesnės ir skausmingesnės, nei prieš esamos situacijos išgryninimą, kuomet daugelis mūsų eismo pavojus, susijusius su senų ir nesaugių automobilių judėjimu bendrojo naudojimo keliais vertino skeptiškai – esą, vis tiek dalis senų „laužų“ realiai nebevažinėja. Dabar gi turime pripažinti, jog …
Dar labiau neramina, kad net panašaus amžiaus Lietuvos automobilių techninė būklė ženkliai skiriasi nuo „bendraamžių“ Vokietijoje, Prancūzijoje ar Olandijoje – mūsų pagrindinių naudotų transporto priemonių šalių „donorių“. Asociacijos Transeksta duomenimis, periodinių techninių apžiūrų metu nustatytas stabdymo sistemų defektų skaičius to paties amžiaus grupėje Lietuvoje beveik 60% didesnis už analogišką parametrą Vokietijoje. Priežastis – neretai į patologinį panašus noras sutaupyti, įsigyjant bei vėliau eksploatuojant dėvėtą transporto priemonę, deja, dažniausiai – mūsų visų saugumo sąskaita.
2 pav. Automobilių parkas pagal amžiaus rėžius. Šaltinis – DataCenter
Taigi, su savo jau realiu vidutiniu 14-15 metų automobilių amžiumi esame vis dar taip pat toli nuo ES vidurkio (8,6 metų pagal 2011 metų ACEA statistiką). Gal tuomet ženkliai pagerėjo situacija su kitu svarbiu visuomenei ekonominiu parametru – automobilių tankiu ? Taip, nes pagaliau nebegūžčiosime pečiais dėl nerealaus skaičiaus (2012 metais Lietuvoje registruota 590 automobilių, tenkančių 1000 gyventojų – Eurostat 2014). Ne, nes tik dabar susilyginome skaičiuojamuoju automobilių tankiu su JAV rinka (404), ir vis dar lenkiame Daniją (399), nekalbant apie eilę kitų ne mažiau garbingų automobilinių šalių.
Atsižvelgdama į atnaujintus statistinius duomenis, atspindinčius realią situaciją Lietuvos automobilių parke, Autoverslininkų asociacija siūlo nebeatidėlioti sprendimų, susijusių su akivaizdžių eismo saugumo spragų taisymu, ir ragina LR Seimą bei Vyriausybę transporto politikos formavimui skirti prioritetinį dėmesį. Turi būti suformuota transporto politikos strategija, ir numatytos priemonės, kaip ją įgyvendinti, kitaip ir toliau galėsime „didžiuotis“ ekonomiškai stipresnių šalių automobilinio sąvartyno titulu, vis dažniau padejuodami dėl savo piliečių suluošinimo ar netekties skaudžiuose eismo įvykiuose, ar paprasčiausiai dusdami nuo vis labiau senstančių automobilių teršalų.
Lietuvos autoverslininkų asociacija
