Naujieji savininkai keičia švedišką automobilių markę. Dabartinis V60 – neįprastas, trumpas universalas, kurio išvaizda akcentuojama labiau negu bagažinė. Ką šis švedas sugebės „Auto Bild“ sudėtingiausių sąlygų teste?
Volvo nėra eilinė markė. Tai europietiškos kultūros vertybė. Automobilių gerbėjai visame pasaulyje įdėmiai sekė nuotykių kupiną šio švedo kelią nuo ankstesniojo savininko – koncerno „Ford“, iki dabartino – kinų „Geely“; nuo briaunuoto universalo iki moderniausio dizaino modelių. Toks kurso keitimas visada palieka nemažai nusivylusių ir padeda įgyti būrį naujų gerbėjų, bet nė vienas Volvo automobilis taip gerai neatspindi sparčių pokyčių, kaip universalas V60. Šis penkiaduris automobilis patenka į interesų konfliktą: jis yra pusiau universalas, pusiau stileiva.
Redakcijoje retai kada atsirasdavo tokių skirtingų nuomonių dėl ilgalaikio testo dalyvio: ar tai tebėra tikrasis Volvo? Todėl iš anksto pateikiame svarbiausią atsakymą: nėra jokių priekaištų dėl V60 patikimumo. Tai išties geros kokybės automobilis.
Išsaugotas švediškumas
Nedidelis, taupus dyzelinis automobilis į mūsų garažą atkeliavo kaip specialios, ribotos serijos Ocean Race modelis. Su papildoma aukštos klasės įranga Vokietijoje jis kainavo 172 881 litą. Automobilis buvo įvertintas šešetu. Jeigu nuriedėjus 15 997 km nebūtų sugedusi informacinė-pramoginė sistema, tuomet V60, kaip pavyzdingas automobilis, būtų atsidūręs pačiame „Auto Bild“ patikimumo reitingo viršuje. Per visą 100 000 km ištvermės maratoną kartą teko patikrinti purkštuką ir pakeisti galinių stabdžių diskus, o štai papildomai įpilti alyvos nereikėjo nė lašo.
Nuvažiavus 100 000 km – viso labo tik tiek! Tai rezultatas, kokio geistų vokiškų prabangių automobilių savininkai. Ar visa tai – abejotina, suvaidinta harmonija? Jokiu būdu ne! Kelionės dienoraštyje atsirado piktų komentarų, pavyzdžiui, tokių kaip šis: „Toks automobilis – tikra katastrofa! Iš „Premium“ klasės bruožų jis turi tik kainą“, – tikino kolega ir Volvo automobilių žinovas. „Geras pasirinkimas“, – įvertino kitas kolega, kurio ir žmona, ir visa šeima švediškame automobilyje jautėsi taip saugiai, tarsi Abraomo prieglobstyje. Tačiau leiskime kalbėti faktams: V60 pelnė vien pagyrimus už savo patogias sėdynes, kokybišką surinkimą ir gerą dizainą, kuriuo visiškai ramiai atsisakoma reprezentatyvumo.
Kiti testuotojai pajuto tipišką Volvo DNR, tačiau nurodė koncepcijos sąlygotus trūkumus. Pavyzdžiui, per ankšta automobilio galinė dalis („ir dešimtmečiai skundžiasi erdvės trūkumu“) arba per maža bagažinė („visiškai netinka šeimoms“). Tai, kad mažesnis, senesnės kartos V50 siūlė daugiau vietos bagažui, tiesiog nustebino Volvo universalų sugebėjimais. Tačiau testuotojus, tarsi antidepresanto piliulė, stipriai ramino moderni saugumo įranga. Čia savo indėlį įneša papildomos įrangos gausa, kuri siūloma pakete už papildomą 5438 litų sumą. Įspėjimo apie susidūrimą sistema veikia nepriekaištingai, galinio vaizdo kamera perteikia krištolo skaidrumo vaizdą.
Tačiau elektroniniai „kaukučiai“ dažnai persistengia. Kažkas nuolatos mirksi, pypsi arba skimbčioja, todėl daugelis vairuotojų susinervinę išjungdavo įspėjančiąsias sistemas. Pagalbinė persirikiavimo sistema „trumpų atostogų“ eidavo tik po ilgo naršymo po elektroninį meniu. Centrinė konsolė tapdavo didžiausio susierzinimo šaltiniu. Galima ginčytis dėl valdymo mygtukų dydžio arba dėl dekoro, primenančio subraižytą plastiką, bet tik ne dėl valdymo logikos, kuri, net ir po ilgo pratinimosi, netampa suprantamesne. „Navigacijos sistema yra tikra akiplėša“, – piktinosi vienas kolega po to, kai jis, paklausęs elektroninio gido nurodymų, pateko į spūstį.
Tikroji stichija – kelionės
Tikroji 114 AG dyzelinio variklio nesudėtingu charakteriu stichija – kelionės. Miesto eisme 1,6 litro darbinio tūrio variklis veikia „tarsi žuvis sausumoje“, nerimastingai gaudydamas apsukas startuojant, erzindamas turboduobėmis ir sausai „peršokdamas“ į aukštesnę pavarą. Bet ilgose distancijose variklis džiugina savo tyliu darbu ir nedidelėmis degalų sąnaudomis.
„Mini apetitas degalams ir maksimaliai pripildytas degalų bakas ilgam užtikrina nepertraukiamo judėjimo galimybę, tarsi atominiame povandeniniame laive“, – pastebi vienas kolega. Saikingai spaudžiant greičio pedalą, su 68 litrais dyzelino galima nuvažiuoti iki 1400 kilometrų. Tiesa, tai netaikytina vairuotojams, kurie geidžia gero greitėjimo, net važiuodami „ilga“ penkta arba šeštą pavara. Tačiau ar Volvo reikalauja demonstruoti raumenis?
Ne! Ir dėl to reguliuojamus amortizatorius geriausia palikti veikiančius „Comfort“ režimu, nes gražūs 18 colių ratai sunkiai rieda per didesnius nelygumus. Vietoje jų mes rekomenduojame ne taip jautriai kelio dangos ypatumus perteikiančius 17 colių dydžio ratus. Keista, bet „Volvo“ nesiūlo kai kurių dalykų. Pavyzdžiui, rūko žibintų, didesnės talpos bakelio langų plovimo skysčiui. Vokietijoje kolegos pasigedo ir užlenkiamų šoninių veidrodėlių. Vis dėlto jeigu nuriedėjus 100 000 km galite priekabiauti tik dėl girgždančios durelių rankenėlės, truputį pasikeitusios sėdynių odos faktūros ir išvaizdos, o pats automobilis atrodo lyg naujutėlis, tuomet Volvo pasirinktas kursas negali būti neteisingas.
Gedimai ir remontas
15 997 km (pagal garantiją). Visiškas informacinės-pramoginės sistemos gedimas; jį teko pašalinti Volvo aptarnavimo centre, iš naujo perkraunant sistemą.
79 688 km (1406 Lt). Techninio aptarnavimo metu pakeisti galinių stabdžių diskai.
Tai pastebėjome
- Apžiūrėjus slenksčius ir išilgines sijas endoskopu paaiškėjo, kad Volvo apsauga nuo rūdžių yra gera.
- Šviesiai pilka spalva yra matoma katalizatoriaus išvesties pusėje. Išmetamųjų dujų valymas vyko sklandžiai.
- Ties alkūninio veleno riebokšliu matyti alyvos nuotėkio požymių, kairėje – variklio gamintojo, koncerno PSA ženklai.
- Nukentėjo pagrindiniai guoliai. Ant viduriniųjų guolių įdėklų aiškiausiai.
- Po išardymo dantračiai tiesiog blizga. Šešių pavarų mechaninėje greičių dėžėje nebuvo nė drožlelės.
- Kokybė akiai: patogių, oda aptrauktų Volvo sėdynių odos faktūra ir išvaizda šiek tiek pasikeitė, tačiau brangiai kainavusios zigzagų siūlės vis dar aiškiai matyti.
- Kokybė kasdienai: specialaus modelio Ocean Race įrangos dalimi yra stora kiliminė danga ir purūs kilimėliai kojoms – todėl net siurbti saloną yra labiau džiuginantis nei varginantis darbas.
- Katalizatorius atliko savo darbą nepriekaištingai. Išardžius automobilį iki smulkiausio varžtelio buvo rasti tik keli nedideli įtrūkimai katalizatoriaus monolite.
- Kas ten barška po dugnu? Ramybės drumstėjas yra vidurinioji apsauginė skarda virš išmetamųjų dujų vamzdžio. Išradingi meistrai šią dalį „nutildo“ atitinkamai ją sulenkdami.
- Išskirtinis taupaus DRIVe modelio bruožas: mažas, papildomas „start-stop“ sistemos akumuliatorius. Grožio defektas: jungiamasis neigiamo poliaus laidas padengtas žalios spalvos apnašomis.
- Rūdys Volvo automobilyje? Tokių nėra. Ir vis dėlto šio automobilio gale iš tvirtinimų išsilaisvino vienas laidas, todėl plastikinis apvalkalas nugramdė dažus. Smulkmena? Tebūnie…
- Sumanu: už papildomą 452 litų sumą galinių sėdynių, jei ant jų niekas nesėdi, galvų atlošus gali nulenkti vairuotojas. Kažkada taip buvo ir Mercedes automobiliuose…
ABL, 2014 m. Nr. 9
