Automobilių pardavėjai tikisi, jog greitai Lietuvos gatvėse bus galima pamatyti daugiau technologiškai pažangesnių automobilių. Statistika nuteikia optimistiškai – vien per trečiąjį šių metų ketvirtį į šalį buvo įvežti net 1034 hibridiniai automobiliai ir elektromobiliai – gerokai daugiau nei į kitas Baltijos šalis. Tačiau potencialūs pirkėjai neskuba – nuo tokių transporto priemonių įsigijimo juos labiausiai atbaido didelės kainos.
Lankomiausio šalyje transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, šiuo metu hibridinis „Toyota Auris“ automobilis šalyje vidutiniškai kainuoja apie 11 tūkst. eurų, tuo tarpu už benzininę „Auris“ versiją pirkėjas turėtų sumokėti vidutiniškai 10,5 tūkst., o už dyzelininę dar mažiau – 9,6 tūkst. eurų. Tiesa, palyginus automobilių degalų sąnaudas, hibridiniai automobiliai jų sunaudoja mažiau nei benzininiai ar dyzelininiai.
„Nors hibridinis automobilis ir brangesnis, juo nuvažiuoti 100 kilometrų vidutiniškai pakaktų tik 3,8 litro degalų, tuo tarpu dyzelininis automobilis tokiam atstumui sunaudotų apie 5,2 litro, o benzininis – apie 6,7 litro. Galime paskaičiuoti, kad kainos skirtumas tarp benzininio ir hibridinio automobilio pasidengtų hibridiniu automobiliu nuvažiavus apie 12 tūkst. kilometrų, o įsigijus hibridinę transporto priemonę vietoj dyzelininės, skirtumas atsipirktų po 130 tūkst. kilometrų“, – skaičiuoja Matas Buzelis, Autoplius.lt plėtros vadovas.
Lietuviai alternatyviais degalais varomų automobilių pirkti neskuba. Tą rodo Autoplius.lt atlikta apklausa. Pagrindinė kliūtis – didelės hibridinių automobilių kainos. Visgi paklausti, ar norėtų įsigyti hibridinę transporto priemonę arba elektromobilį, net 81 proc. Lietuvos gyventojų atsakė teigiamai.
„Renkantis automobilį, didžiausią dėmesį lietuviai vis dar teikia jo kainai. Todėl ir hibridinės transporto priemonės bei elektromobiliai, nors ir pažangesni bei ekologiškesni, pirkėjų dėmesio sulaukia mažiau. Be to, net 29 proc. apklaustųjų nurodė, jog nuo tokių automobilių įsigijimo atbaido ir neišplėtota infrastruktūra – per mažai baterijų įkrovimo stotelių, o štai 6 proc. lietuvių tokių automobilių nepirktų iš principo“, – sako M. Buzelis.
Apklausos dalyvių taip pat buvo prašoma nurodyti pagrindinę priežastį, kodėl jie įsigytų hibridinį automobilį arba elektromobilį. Net 45 proc. apklaustųjų juos rinktųsi dėl mažesnių degalų sąnaudų.
„Pavyzdžiui, hibridiniai automobiliai geriau nei benzininiai ir dyzelininiai automobiliai išnaudoja stabdžių energiją. Paspaudus stabdį, visa kinetinė energija paverčiama ne šiluma, kaip benzinu ar dyzeliu varomuose automobiliuose, bet elektros energija, kuri regeneruojama akumuliatoriuose. Vadinasi, leidžiantis nuo kalno ir spaudžiant stabdį, energija kaupiama baterijose. Vėliau ta energija galės būti išnaudota važiuojant įkalne. Be to, tokia važiavimo technika leidžia sutaupyti ir eksploatacijos išlaidų. Yra atvejų, kada su vienu stabdžių kaladėlių komplektu hibridinių automobilių vairuotojai nuvažiuoja ir po 100 tūkst. kilometrų“, – teigia M. Buzelis.
Beveik ketvirtadalis lietuvių hibridinį automobilį arba elektromobilį įsigytų, jei šiems automobiliams būtų taikomos mokesčių lengvatos. Apie 20 proc. respondentų tokius automobilius vairuotų, nes tai – naujos kartos ir pažangios visuomenės simbolis, o 12 proc. atsakiusiųjų yra socialiai atsakingi ir tokias transporto priemones rinktųsi dėl jų ekologiškumo.
Būtent automobilių ekologiškumo klausimas šiuo metu visuomenėje sulaukia vis daugiau dėmesio, kadangi Lietuvoje per artimiausius dvejus metus svarstoma apmokestinti automobilius pagal jų taršą – CO2 emisiją.
Toks sprendimas, pasak Autoplius.lt plėtros vadovo, nenuskriaustų tų, kurie vairuoja senesnius, tačiau taupius bei kompaktiškus, miesto gatvėms pritaikytus automobilius, o kartu būtų ir teigiamas akstinas vairuotojams rinktis ekologiškesnius automobilius – hibridinius arba elektromobilius.
www.auto-bild.lt
