Naujasis Kia Rio pirmąkart oficialiai pristatytas 2011 metų Ženevos parodoje. Netrukus po to jis sublizgėjo viename naujų automobilių palyginamųjų testų, aplenkdamas daugelį garsesnių savo klasės konkurentų. Nebloga pradžia, tiesa? Štai todėl atėjo metas išlaikyti sunkiausią egzaminą – ilgalaikį 100 000 km testą.
Bandymams pasirinkome Kia Rio (įrangos versija L) su 1.4 CVVT/109 AG varikliu. Gerą bendrą vaizdą sustiprina prieinama kaina – nuo 15 350 eurų*. Visai neblogai kaip tokiam simpatiškam ir gerai įrengtam miesto automobiliui. Palankūs vertinimai Kia Rio lydi ir pažvelgus į šio ilgalaikio testo žurnalo įrašus, pavyzdžiui: „Dailus ir solidus automobilis, be to, lengvai valdomas“. Sunku būtų nesutikti – dėl 4,05 m ilgio jis yra ilgiausias ir erdviausias (vertinant galinę salono dalį) iš visų B segmento automobilių. Tai mažas, tačiau pakankamai talpus automobilis. Be erdvaus salono Kia Rio pirkėjai gauna ir logiškai suprojektuotą prietaisų skydelį: visi prietaisai patogiai išdėstyti ir gerai matomi, trys dideli ventiliacijos sistemos sukamieji reguliatoriai, kuriais itin lengva naudotis, ir patikimai mobilųjį telefoną sauganti dėtuvė – joje įstatytas telefonas neuždengia nei maitinimo, nei USB lizdų. Žinome iš patirties, kad už sumaniai suprojektuotas bagažinės grindis, su reguliavimo ir fiksavimo galimybėmis, aukštesnės klasės modeliuose gamintojai paprašytų priemokos, o štai Rio jos jau yra bazinėje įrangoje. Mūsų nuomonę atspindi įrašas dienoraštyje: „Už šį sprendimą Kia nusipelno ypatingos pagarbos“.
Neliko neįvertinta pagalbinė pajudėjimo iš vietos įkalnėje sistema (angl. „hill holder“) ir nedidelis apsisukimo spindulys (5,45 m). Šiek tiek prasčiau įvertintas matomumas iš vairuotojo vietos: masyvūs galiniai statramsčiai ir siauri stiklai gerokai apsunkina manevravimą atbuline eiga. Kažkas net užsiminė, kad neprošal būtų galinio vaizdo kamera. Žinoma, ją galima sau pasidovanoti, bet tik kartu su GPS navigatoriumi. Per dvejus metus nuriedėti 100 000 km važinėjant tik mieste būtų sunku, todėl metas sukti į trasą. Iš pradžių benzininis 1.4 variklis sulaukė vien teigiamų vertinimų už gerą garso izoliaciją ir tylų darbą. Viskas radikaliai pasikeičia, jei tenka įveikti įkalnę – čia tikrai praverstų didesnis sukimo momentas. Norint bent kiek palaikyti tempą, „Kia“ varikliui būtini sūkiai ir dar kartą sūkiai. Automobilis pradeda važiuoti geriau, tačiau ne už dyką – gerokai padidėja ir degalų sąnaudos. Greitkelyje važiuojant didesniu greičiu, jos gali siekti net 12 l/100 km(!). Kai degalų bakas toks kuklus (43 l), toli nenuvažiuosi. Įdomiausia tai, kad degalų lygio rodyklei nusileidus iki apačios, bake dar būna likę apie 8 l benzino. Dabar turime jums mįslę: kiek degalų įpilama į baką, iki pirmą kartą automatiškai suveikia pistoleto vožtuvas? Septyni litrai. Tai nervina, ypač kai nuolat tenka kovoti su pistoletu: paspaudi, atšoka, paspaudi, atšoka…
Ne viskas padaryta kokybiškai, tačiau tai ne esminis priekaištas. Automobilio bandytojai, kurie prie jo vairo sėdėjo ilgiausiai, turėjo ir kitų, ne visada gerų pastabų. „Neoptimalios pakabos charakteristikos, netikslus pavarų perjungimas, neinformatyvus vairas. Daugeliu atžvilgiu korėjietis niekuo nesiskiria nuo savo varžovų, tiek nuo dabartinių, tiek nuo ankstesnių.“
Nieko nepadarysi, kai kurie žmonės yra itin reiklūs. Pasak jų, automobilis per padangas, vairą, sėdynę vairuotojui turi pateikti daug svarbios informacijos apie dangos būklę. Rio nieko panašaus nedaro. Jis tyli it akmuo. Užtat jis puikiai susitvarko su užduotimi, kai reikia pervežti keleivius iš taško A į tašką B. „Ką tik įveikiau 3500 kilometrų. Prie standžios pakabos galima priprasti“, – lakoniškas įrašas testo dienoraštyje labai tiksliai atspindi padėtį. Kas mums dar nepatiko? Viršijus 160 km/h greitį automobilis netenka dinaminių savybių, o perjungiant iš 4 į 5 pavarą, per daug sumažėja sūkiai. Taigi važiuojant bent kiek didesniu greičiu tenka nuolatos manipuliuoti pavaromis. Rodmuo, patariantis tinkamiausią kiekvienam režimui pavarą, taip pat niekam tikęs – pasak jo, visada reikia jungti 6-ąją. Štai jums „ekologinis“ mąstymo būdas!
Turime ir gerų žinių – beveik iki pat ilgalaikio testo pabaigos, išskyrus variklio paleidimo raktelio apdailą, daugiau niekas nesulūžo. Beveik! Nes prieš kirsdamas finišo liniją Kia Rio vis dėlto parodė turintis silpnų vietų. Nuvažiavus 89 775 km staiga užgeso abu priekiniai žibintai(!). Gedimas mums sukėlė šiokių tokių rūpesčių, nes tai įvyko naktį. Išsukus iš greitkelio į aikštelę ir pakartotinai paleidus variklį beliko tik konstatuoti: „Matome tamsą ir nieko daugiau“. Ar tai tik paprasčiausias trumpas jungimasis, ar rimtesnis gedimas dėl elektros grandinės perkrovos? Nesvarbu, nes taip ir norisi pasakyti, kad Kia nusileido į tamsią… bedugnę. Ir tai anaiptol ne viskas – dažnai ilgai stovint spūstyse, variklis pradėdavo vangiai reaguoti į akceleratoriaus paspaudimą. Kai Kia motoras būdavo itin blogos „nuotaikos“, jis iškrėsdavo tokių pokštų, kad vairuotojai nejučia prisimindavo laikus, kai jie dar tik mokėsi vairuoti. Įveikus 90 000 km ausis pasiekė blogą lemiantis cypimas, kaskart numynus pedalą. Kaip paaiškėjo vėliau, triukšmo kaltininku tapo susidėvėjęs darbinis sankabos cilindras. Viena variklio dangčio atrama taip pat nebuvo sutepta, nes girgždėjo pakeliant ir nuleidžiant. Plastiko kokybė turėtų būti geresnė! Kad ir kaip būtų apmaudu, tai toli gražu ne paskutinė smulkmena, į kurią atkreipėme dėmesį. Trūkumų sąrašą papildo „triukšmaujantis“ keleivio pusėje įrengtos dėtuvės dangtelis, suplyšęs kilimėlis, šaltnešio nuotėkis iš oro kondicionavimo sistemos (priežastis – nesandarus kompresorius). Įtariame, kad oro kondicionavimo sistema buvo perpildyta dar gamykloje. Nesmarkiai aprūdijęs galinis duslintuvo bakelis, palyginti su išvardytais trūkumais, viso labo tik smulkmena. Verdiktą geriausiai atspindi vienas ilgalaikio testo dienoraščio įrašas: „Techniškai neįmantrus, tačiau akiai malonių formų – Rio yra puikus pasirinkimas tiems, kuriems automobilis tėra tik transporto priemonė“. Sunku nesutikti, tiesa?
PASTABOS
9350 km: nors oro kondicionavimo sistema dirbo gerai ir buvo tinkamai nustatyta, atšilus orams sumažėjo jos efektyvumas. Priežastis – šaltnešio nuotėkis iš kompresoriaus.
22 721 km: kaip tokios klasės automobiliui labai standi pakaba.
31 866 km: aptikome, kad slenksčiuose trūksta kelių fiksatorių. Juos įstatėme patys.
47 851 km: pagalbinė pajudėjimo iš vietos įkalnėje sistema itin gelbsti kalvotoje vietovėje.
62 983 km: pakeisti priekiniai stabdžių diskai, trinkelės ir registracijos numerio apšvietimo lemputės: 592,26 euro*
80 294 km: sulūžo variklio paleidimo raktelio apdaila. Pakeista pagal garantiją.
89 775 km: vienu metu užgeso abu priekiniai žibintai. Sutvarkyta pagal garantiją.
95 770 km: vis sunkiau išjungiama sankaba. Išardžius automobilį paaiškėjo, kad „Kia“ pamiršo sutepti darbinį sankabos cilindrą (garantinis įvykis).
KOKYBĖ GERA, TAČIAU TRŪKSTA DĖMESIO SMULKMENOMS
1. ATMESTINAS POŽIŪRIS: vairuotojo sėdynės reguliavimo svirtis, „triukšmaujantis“ dėtuvės dangtelis ir suplyšęs keleivio kilimėlis – tikriausiai lėšos taupytos interjero elementų sąskaita.
2. SOLIDI PAKABA: pakabos charakteristikos galėtų būti geresnės – apie tai byloja kelios testo dienoraščio pastabos, tačiau priekinės ir galinės pakabos elementų būklė testo pabaigoje nesukėlė jokių įtarimų.
3. TRŪKSTA TIKSLUMO: per ištvermės maratoną kliuvo ir pavarų dėžei. Buvo skundžiamasi ne labai gerai parinktais pavarų perdavimo skaičiais ir per dideliu pavarų perjungimo svirties pasipriešinimu (kaltė teko darbiniam sankabos cilindrui). Išradžius transmisijos būklė įvertinta gerai.
4. TAUPUMAS: salono apdailos medžiagų kokybė galėtų būti geresnė.
5. VARIKLIS DAR KUPINAS JĖGŲ: nors degalų sąnaudos nemažos, išardžius motoro būklė įvertinta neblogai.
IŠVADA
Rio – šiuolaikiškas mažas automobilis, puikiai atitinkantis europiečio skonį. Galutinis įvertinimas – penki su minusu – byloja apie tai, kad pirminis mūsų susižavėjimas, laikui bėgant, šiek tiek išblėso. Pirmiausia, dėl gausybės smulkių trūkumų. Tikimės, kad septynerių metų garantija apsaugos Kia vairuotojus nuo šių bėdų, nors anksčiau būdavo kitaip.
ABL, 2015 m. Nr. 7
