Itin ilgi, 30 000 km, o kartais net 40 000 km siekiantys „Long life“ klasės alyvų keitimo intervalai yra tiesiausias kelias pribaigti variklį. Visi su alyvos kokybe susiję gedimai yra labai brangūs, o dažnai – lemtingi.
Jei norite išvengti rimtų variklio ar atskirų jo elementų, tepamų, aušinamų ar plaunamų alyva, gedimo, ją keiskite dažniau. Aklai nesivadovaukite maksimaliais gamintojo nurodytais alyvos keitimo intervalais! Kai kuriems automobilių modeliams šį intervalą tikslinga sumažinti perpus.
Didelius automobilių parkus valdančių įmonių vadovai 30 000 km ar ilgesnius keitimo intervalus vertina kaip neabejotiną privalumą, leidžiantį gerokai sumažinti transporto priemonių eksploatacijos išlaidas. Bet taip yra tik ant popieriaus. Tokia negailestinga eksploatacija reiškia, kad nuvažiavus vos 150 000 km variklio išdilimas yra kaip gerokai didesnę ridą turinčio motoro. Nenustebkite, daug trejų ketverių metų automobilių, siekiant sumažinti artėjančių nemažų eksploatacijos išlaidų padidėjimo galimybę (įvardinkime tai paprastai – prieš pradedant šiems byrėti), tiesiog užplūsta antrinę rinką.
Jei jau įsigijote naują arba kelerių metų automobilį ir siekiate kuo ilgiau juo važinėti, alyvą keiskite ne rečiau kaip kas 15 000 km. Tai pirmiausia taikytina automobiliams su dyzeliniais varikliais, tačiau šis reikalavimas svarbus ir forsuotiems, didelės galios turbokompresoriniams benzininiams motorams. Kiekviena alyva turi cheminio stabilumo ribas. Jai senstant, spartėja jos oksidacija, nuodegų,
dervų (pastarųjų itin daug susidaro dyzeliniuose varikliuose) ir rūgščių, skatinančių variklio detalių koroziją, susidarymas.
Alyvą keičiant retai, nuodegos ir dervos kaupiasi ant vidinių variklio paviršių, kanaluose, sudarydamos sunkiai pašalinamus, netirpius darinius. Pavyzdžiui, turbokompresoriaus alyvos tiekimo vamzdelio vidinis skersmuo nuo 8 mm sumažėja iki 3–4 mm. Alyvos imtuvo sietelis, kuris atskiria tik stambius nešvarumus, greitai užsiteršia, todėl smarkiai spaudžiant akceleratorių tepimo sistemoje ima trūkti alyvos. Pirmasis pasiduoda turbokompresorius – jis yra tiksliausias indikatorius, kad su alyva kažkas ne taip.
Pakeitus turbokompresorių ar kitą sugedusį mazgą, netrukus vėl gali nutikti tas pats. Dažna servisų klaida, kai taisoma pasekmė, o ne ją sukėlusi priežastis. Kita vertus, negalima kaltinti vien tik serviso meistrų: kai tenka rinktis 50 ar 100 eurų už alyvos pakeitimą, dažniausiai laimi pigesnis pasiūlymas. Nuo pat pradžių alyvą keičiant dažniau, šios dilemos niekada neprireiks spręsti.
Renkantis variklio alyvą, rekomenduojame keletą pagrindinių taisyklių. Pirmiausia, ji turi atitikti minimalius gamintojo reikalavimus. Antra, sintetinė alyva daugeliu atvejų yra geresnė už pusiau sintetinę. O štai prekės ženklas, deja, nėra pats svarbiausias dalykas. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad gamintojo X alyva yra tinkamesnė jūsų automobilio varikliui už gamintojo Y alyvą, atitinkančią tuos pačius reikalavimus (turinti tą patį kokybės indeksą ir klampumo klasę).
Nėra tokios taisyklės, kad gerokai brangesnė alyva, kurios pavadinime puikuojasi prierašas „Pro“, privalo būtinai būti geresnė už įprastą. Vadovaukitės paprastu principu: pasirinktos alyvos specifikacija (pavyzdžiui, klampumas pagal SAE ir kokybė pagal ACEA ar API) turi atitikti rekomendacijas, pateiktas automobilio naudojimosi instrukcijoje.
ABL, 2015 m. Nr. 11
