Iš Vilniaus į Palangą – be dūmų ir vos už 8 eurus

WASK3375w

„Melas, bet kurio traukinio, nekalbant jau apie autobusus, bilietas iš sostinės į pajūrį kainuoja daugiau“, – vos žvilgterėjęs į antraštę nustebs tūlas.

Tačiau neskubėkime teisti. Maždaug tokie būtų kelionės kaštai, jei sėstume į elektromobilį.

Tuo jau spėjo įsitikinti pernai įvykusių pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse elektromobilių lenktynių Vilnius – Palanga, jau spėjusių rasti savo vietą ir automobilizmo istorijoje, dalyviai. Tai dar kartą patirs ir po mėnesio rengiamo jau antrojo maratono tokiu pačiu maršrutu lenktynininkai.

„Tradiciniu tapusio elektromobilių maratono organizatoriai – „Energijos tiekimas“, „Nissan“ ir žurnalo „Top Gear“ redakcija – vienu šūviu siekia sumedžioti bent tris zuikius, – renginio spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė jį rengiančios VšĮ „Autoeventus“ direktorius Darius Grinbergas. – Šiuo renginiu mes ne tik agituojame už naujos, vis patogesne tampančios transporto priemonės plėtrą, bet ir skatiname tausoti mus supančią aplinką bei keliauti labai pigiai“.

Šiandien jau niekas nesiginčija, jog elektromobiliai – ateities transportas. Tad kodėl gi jis dar sunkokai skinasi kelią į gyvenimą, kodėl šalies keliuose dar mažai rieda nenaudojančių jokio iškastinio kuro ir neišmetančių teršalų elektromobilių?

„Pagrindinis lietuviškasis argumentas prieš elektromobilį, ko gero, jo nesugebėjimas be sustojimo, nepapildžius baterijos, įveikti daugumai sakraliniu tapusio maršruto – Vilnius – Palanga, – kaip vieną svaresnių argumentų mini didelis šio maratono entuziastas, „Nissan Nordic Europe” komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys.

Šiemet gegužės 6-7 dienomis vyksiančiame antrajame elektromobilių maratone būtent jo iniciatyva varžysis dešimt absoliučiai vienodų naujųjų „Nissan Leaf“, dėka 30 kWh talpesnio akumuliatoriaus jau galinčių be sustojimo įveikti apie 250 km.

Pasak ekspertų, būtent galimybė nuvažiuoti 250 km atstumą ir visiems prieinamas baterijų papildymo būdas atveria duris į elektromobilių pasaulį tūkstančiams vairuotojų, iki šiol dvejojusių šia ateities transporto priemone.

„Elektromobilis – itin draugiška aplinkai transporto priemonė, neteršianti miestų oro, o jos eksploatacija – gerokai pigesnė nei įprastų automobilių, – akcentuoja M. Plukys. – Vien dėl to svarbu skatinti ekologiškas transporto priemones, o tai daryti galima įvairiais būdais – vystant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, teikiant elektromobilio parkavimo lengvatas, atidarant jiems daugiau autobusų juostų ir, žinoma, netaikant mokesčių arba skiriant paramą elektrinėms transporto priemonėms įsigyti“.

3286_150612

Kadangi Lietuvoje nėra ekologijos mokesčio, elektromobilių pirkimo skatinimas finansine parama kol kas sunkiai įmanomas. Todėl M. Plukys įsitikinęs, jog vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių apmokestinimas ir griežtesnė, o gal ir dažnesnė senų automobilių techninė patikra leistų valstybei surinkti pakankamai lėšų, dalį kurių būtų galima panaudoti skatinant elektromobilių įsigijimą. Tokia tvarka padėtų eliminuoti iš miestų senas, techniškai netvarkingas, o daugeliu atvejų ir pavojingas transporto priemones.

„Ko gero netolima ateitis, kai iš gamyklų nebeišriedės vidaus degimo variklius turintys automobiliai, – sako Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Krušinskas. – Neseniai „Zero Emission Vehicle“ (nulinės emisijos automobilių aljansui) priklausančių šalių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pasižadėjo, kad jau 2050 m. bendro naudojimo keliuose nebeliks automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais, kuriuos pakeis elektros ir vandenilio jėgainės. Toks susitarimas turėtų sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį maždaug perpus ir svariai prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo“.

Europos Komisija jau prieš 5 metus paskelbė ES transporto politikos baltąją knygą, kurioje aptariamos visos transporto iniciatyvos iki šio amžiaus vidurio. Jeigu bus laikomasi čia numatytų gairių, 2030 m. miestuose turėtų būti perpus sumažintas įprastiniu kuru varomų automobilių skaičius.

Daugelis ES šalių yra numačiusios įvairius skatinimo mechanizmus. Vokietijos vyriausybė paskelbė suteiksianti 5000 eurų subsidiją fiziniams ir 3000 eurų juridiniams asmenims, kurie įsigys elektromobilį.

Finansinę paramą taikė ir Estija. Pardavę taršos leidimus estai trejus metus suteikdavo18000 eurų paramą perkantiems elektromobilį. Panašių priemonių ėmėsi ir Latvija, bet finansiniams ištekliams išsekus, paramos programos užgeso. Iškart krito ir elektromobilių pardavimas.

Lietuvoje elektromobiliai plinta tik entuziastų dėka. Remiantis „Regitros“ duomenimis, dabar  šalies keliais nekeldami triukšmo ir neteršdami aplinkos rieda 157 lengvieji elektromobiliai, o prieš metus jų tebuvo vos 65.

Palyginti hibridinių – varomų benzinu ir elektra – automobilių skaičius per metus ūgtelėjo bemaž tūkstančiu – nuo 2 843 praėjusių metų pradžioje iki 3 806 šiemet.

Ypač pastebimai didėja naudotų elektromobilių paklausa, o kartu – ir pasiūla.

Tuo tarpu viso pasaulio keliais jau rieda 1 milijonas elektromobilių ir įkraunamų hibridų, kuriuose elektros varikliui tenka pagrindinė varomoji jėga. Didžiausia elektromobilių rinka – JAV, kur važinėja apie 35 proc. visų pasaulio elektromobilių, antroje vietoje – Kinija, trečioje – Japonija, o ketvirtoje – Norvegija. Populiariausias elektromobilis – „Nissan Leaf“, antroje vietoje – „Chevrolet Volt“, o trečioje – „Tesla Model S“.

„Nors pirmaujančių šioje srityje iškart nepavysime ir nepralenksime, tačiau viliuosi, jog tokie renginiai, kaip tradiciniu tapęs elektromobilių maratonas, paskatins šio transporto plėtrą šalyje, – teigia D. Grinbergas. – Juolab, kad pirmosios iniciatyvos jau susilaukė pasekėjų“.

Grinbergas kaip vieną sektinų iniciatyvų mini Neringos savivaldybės patvirtintą darnaus judrumo specialųjį planą, kuriame daug dėmesio skirta ekologinio transporto infrastruktūrai ir pirmųjų elektromobilių įkrovimo stotelių atsiradimui, kurių kurorte numatyta įrengti net 12.

Pagal šį planą Neringoje bus įgyvendinta ir daugiau priemonių, susijusių su ekologiškų ir būtent elektrinių transporto priemonių plėtra.

Beje, jau nuo 2014-ųjų Neringos savivaldybės tarybos sprendimu nuo vietinės rinkliavos už ekologiją atleidžiami asmenys, į Neringą atvykstantys elektromobiliais.

www.auto-bild.lt