Krovininių automobilių vairuotojai jau seniai naudoja „AdBlue“ tirpalą, o neseniai ir kai kurie lengvųjų automobilių gamintojai pradėjo reikalauti naudoti šį skystį. Ar iš tikrųjų šis taršos mažinimo sprendimas toks tobulas, kaip teigia gamintojai?
Tik po skandalo dėl „Volkswagen“ variklių daugelis vairuotojų sužinojo, kad jų automobiliai į aplinką išmeta kenksmingus azoto oksidus – jie daug pavojingesni už anglies dioksidą, kuriuo buvome gąsdinami daug metų. Trumpai tariant, kad dyzelis būtų galingas, ekonomiškas ir neišmestų į aplinką daug suodžių, degimas turi vykti kuo aukštesnėje temperatūroje ir esant kuo didesniam slėgiui. Tačiau tokiomis sąlygomis išskiriama gerokai daugiau kenksmingų azoto oksidų. Pašalinti juos iš išmetamųjų dujų nėra taip parasta, bet kol jie dar neišlėkė iš duslintuvo, azoto oksidus galima perdirbti į mažiau kenksmingas medžiagas.
Būtent tai ir atlieka SCR (selekcinės katalitinės redukcijos) sistema, kuriai reikalingas „AdBlue“ preparatas. Būtent jis, bent jau teoriškai, padeda net iki 90 proc. sumažinti azoto oksidų išskyrimą. Dauguma automobilių gamintojų teigia, kad didesniuose dyzeliniuose varikliuose iš principo tai yra vienintelis būdas atitikti „Euro 6“ standarto reikalavimus. Sistemos, kuriose naudojamas „AdBlue“, montuojamos į šiuolaikinius „Audi“, BMW, „Citroën“, „Mercedes“, „Opel“, „Peugeot“ ar „Volkswagen“ grupės dyzelinius modelius.
1. KAS YRA „ADBLUE“ IR KAM JIS REIKALINGAS?
Pavadinimas „AdBlue“ skamba geriau nei „vandeninis karbamido tirpalas“, o būtent tuo ir yra šis preparatas. Standartinį šios priemonės receptą sudaro 32,5 proc. karbamido ir 67,5 proc. demineralizuoto vandens. Skystis įpurškiamas prieš dujų išmetimo sistemoje esantį katalizatorių. Įpurkštas į duslintuvą, „AdBlue“ virsta amoniaku ir anglies dioksidu. Katalizatoriuje amoniakas reaguoja su azoto oksidais ir, jei visas procesas vyksta sklandžiai, reakcijos pabaigoje susidaro visiškai aplinkai
nekenksmingi azotas ir vandens garai.
2. KIEK „ADBLUE“ SUNAUDOJA AUTOMOBILIS?
Atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta. Krovininių automobilių varikliai jo sunaudoja 4–10 proc. nuo sunaudoto degalų kiekio. Lengvuosiuose automobiliuose „AdBlue“ sąnaudos gerokai mažesnės – remiantis gamintojais, vidutiniškai tai būtų apie 1,5 l/1000 km. O
iš tikrųjų daugelis modelių šios priemonės sunaudoja dar mažiau – kartais kelių litrų talpos pakanka nuo vieno techninio aptarnavimo iki kito, vadinasi, net keliasdešimčiai tūkstančių kilometrų! Nepriklausomų ekspertų nuomone, tokios sistemos įrengiamos tik tam, kad automobiliai atitiktų oficialius reikalavimus
atliekant sertifikavimo bandymus. Normaliomis eismo sąlygomis, tokios mažos karbamido dozės nepakanka automobilių išmetamiems azoto oksidams neutralizuoti.
3. KIEK KAINUOJA PREPARATAS?
Dar vienas nelengvas klausimas. Nors „AdBlue“ yra standartinis vienos rūšies produktas, kainos skirtumas yra didžiulis ir kartais priklauso net nuo pakuotės. Degalinėse litras pilstomojo „AdBlue“ kainuoja apie 0,8 euro. Urmo bazėse didelėmis pakuotėmis parduodamo skysčio kaina už litrą dar mažesnė. Tačiau pastaruoju variantu pasinaudoti gali nebent sunkvežimių vairuotojai. Lengvųjų automobilių bakeliai ir jų įpylimo angos sukonstruoti taip, kad pilti būtų galima tik iš mažos pakuotės. O šios kainuoja daug brangiau! Kai kurie gamintojai už vieno litro butelį dažniausiai prašo apie 2,5 euro. Kita vertus, mažos pakuotės turi vieną didelį privalumą – jos tobulai pritaikytos patogiam užpylimui. Kodėl tai svarbu? „AdBlue“ užpylimo anga dažnai yra automobilio bagažinės viduje, todėl, suprantama, aptaškyti automobilio salono karbamidu nesinorėtų. Bet tuo potencialios problemos nesibaigia! Kai kuriuose automobiliuose, norint papildyti tirpalo, tenka vykti į autorizuotą servisą ir prijungti automobilį prie diagnostikos kompiuterio – ši paslauga nėra pigi.
4. KAS ATSITIKS,PASIBAIGUS „ADBLUE“?
Geriau vengti tokios situacijos! Paprastai borto kompiuteris iš anksto perspėja, kad būtina papildyti „AdBlue“. Vairuotojui atkakliai ignoruojant tokius pranešimus ir tirpalo pritrūkus, variklis persijungs į avarinį režimą ir išjungus nebeužsives. Atblokuoti jį bus galima tik autorizuotame servise.
5. AR SCR SISTEMOS GENDA?
Paprastai gamintojai sako, kad sunkvežimiuose šie sprendimai jau seniai pasiteisino. Jei taip, paklauskime sunkvežimių vairuotojų. Pakanka apsilankyti bet kuriame teminiame interneto forume ir įsitikinsime, kad šios sistemos sukelia daug rūpesčių. Verta pridurti, kad sunkvežimiuose tokios sistemos veikia daug geresnėmis sąlygomis nei lengvuosiuose automobiliuose, t. y. veikia beveik nepertraukiamai, todėl sistema pastoviai gauna naujo skysčio. Kodėl tai svarbu? „AdBlue“ vienodai blogai toleruoja tiek žemas temperatūras (stingsta esant –5 0C, užšąla esant –11 0C), tiek aukštas (daugiau kaip 25 0C), tiek ilgalaikį sandėliavimą. Keičiantis temperatūrai, karbamido kristalai atsiskiria ir užkemša degalų sistemą, blokuoja jos siurblį ir vožtuvus. Šie genda, ypač žiemą, o jų remontas brangiai kainuoja.
IŠVADA
Mūsų klimato juostoje naudoti skystį, kuris netoleruoja nei aukštų, nei žemų temperatūrų – drąsus sprendimas. SCR sistema susieta su daugybe papildomų detalių ir elementų, kurie gali gesti. Taigi, kaip matome, rūpesčiai neišvengiami, tačiau už ekologiškumą tenka mokėti!
ABL, 2016 m. Nr. 9
