Dviem Peugeot markės automobiliais į Paryžiaus automobilių parodą. Naujas Peugeot 308 ir 1983-ųjų gamybos senolis Peugeot 305 kelioniniame realybės šou.
Vėsus antradienio rytas Vilniuje. Dar tamsu. Visi žygeiviai susitinkame prie išvažiavimo iš Vilniaus ir susidėliojame paskutinius kelionės taškus ant „i“. Į navigatorius susivedame kelionės tikslą ir pajudame Lietuvos–Lenkijos sienos link. Pirmos dienos planas – pasiekti Vokietijos miestą Veimarą, kuris nuo Vilniaus nutolęs apie 1300 km atstumu, ir ten permiegojus keliauti toliau. Antros dienos planas – nuvažiuoti likusius daugiau nei 800 kilometrų iki nakvynės vietos Paryžiuje. Navigatorius pranešė, kad tarpinį kelionės tikslą turėtume pasiekti per 13 valandų.
VISI NORĖJO PAVAIRUOTI 305-AJĮ
Lenkijoje eismas intensyvus, kelyje daug traktorių ir vilkikų, tad važiuojant tenka apsišarvuoti kantrybe. Iki Varšuvos pasikeisdami vairuojame tai vieną, tai kitą automobilį – visi šio žygio dalyviai norėjo pavairuoti 1983 metų Peugeot 305 ir pajusti daugiau nei 30 metų skirtumą turinčių automobilių valdymo ir kitokias subtilybes. O taip! Senolis tikrai labai maloniai rieda ir generuoja vien tik puikias emocijas. Patogus 305-ojo „krėslas“, didelis vairas, vienas, tik vairuotojui skirtas veidrodėlis, keturių pavarų mechaninė greičių dėžė – tarpininkas tarp vairuotojo ir keturių cilindrų atmosferinio benzininio variklio. Visa tai ir dar daugiau leido mintimis nukeliauti į tuos laikus, kai šis automobilis dar buvo naujas ir į ilgas keliones juo leisdavosi to meto vairuotojai. Užbėgdamas įvykiams už akių, rašau – visos kelionės metu senoliu Peugoet 305 buvo važiuojama ne didesniu kaip 100 km/h greičiu. Tai puikus greitis smagiai judėti į priekį tokio amžiaus automobiliu. Žinoma, pavairavus jį ir persėdus prie naujojo Peugeot 308 vairo, skirtumas buvo akivaizdus, tačiau senolis įrodė, kad tokioje ilgoje kelionėje jis yra patogus, komfortiškas, o jį vairuoti nėra sunku.
TRYS CILINDRAI
Naująjį Peugeot 308 pirmyn „gena“ trijų cilindrų, 1,2 litro variklis su turbina, kuris padeda generuoti 131 AG ir 230 Nm sukimo momentą. Tokios galios tokiam automobiliui daugiau negu pakanka. Šešių laipsnių automatinė greičių dėžė veikia sklandžiai ir leidžia mėgautis elastingu važiavimu. Esant reikalui galima įjungti „Sport“ režimą – tuomet variklis tampa itin aštrus ir susidaro įspūdis lyg iš kažkur būtų atsiradęs ketvirtas cilindras. Nuo Vilniaus nuvažiavus 308 km vidutinės degalų sąnaudos buvo 5,5 l/100 km važiuojant 72 km/h vidutiniu greičiu. Gamintojas nurodo, kad šis automobilis 100 km kelio vidutiniškai turėtų sunaudoti 4,5 litro benzino. Šįkart mes tikrai nesileidome į ekonomiškumo žygį, o degalų sąnaudas matavome tikroviškomis sąlygomis. Veimaro miestą Vokietijoje pasiekėme 23 valandą vakaro vietos laiku (Lietuvos laiku – 24 val.).
ANTROJI KELIONĖS DIENA
Rugsėjo 28 dienos rytą pajudėjome Paryžiaus link. Pagal navigatorių atstumas iki numatytos apsistojimo vietos yra 838 km, kuriuos, kaip rodė šis prietaisas, turėjome įveikti iki 16 valandos. Rytas mus pasitiko 18 laipsnių šiluma ir puikia nuotaika. Vėl „užkūrėme“ abu Peugeot, pripylėme pilnus bakus degalų ir startavome. Vokietijos greitkeliuose eismas taip pat buvo intensyvus, daug kur vyko kelio remonto darbai, tačiau eismo spūsčių jau pavyko išvengti. Taip pat turėjome galimybę Vokietijos greitkeliuose patikrinti maksimalų naujojo Peugeot 308 greitį. Tiesioje ir gana mažai eismo turinčioje trijų eismo juostų atkarpoje spustelėjome iki 213 km/h. Gamintojas nurodo, kad šio automobilio maksimalus greitis yra 206 km/h (navigatorius visos kelionės metu rodė apie 4–5 km/h greičio paklaidą).
Iš viso Vokietijoje įveikėme 710 km atstumą, o vidutinės automobilio sąnaudos siekė 7,6 litro bendzino 100 km kelio. Borto kompiuteris fiksavo 107 km/h vidutinį greitį. Tuo metu bendros visos kelionės degalų sąnaudos sudarė septynis litrus 100 km. Puikus rezultatas, žinant tai, kad važiavome greitai. O štai senolis Peugeot 305 greitkeliais sau ramiai lėkė apie 100 km/h greičiu ir gaudė smalsuolių žvilgsnius.
TIKSLAS – PASIEKTAS!
Kirtus Vokietijos–Prancūzijos sieną mus pasitiko kelių mokesčiai, kurie tęsėsi iki pat Paryžiaus. Trijuose mokėjimų punktuose už kelius palikome 29,9 euro. Nemažai. Tačiau eismas čia buvo gana neintensyvus, todėl buvo galima ramiai sau keliauti leidžiamu 130 km/h greičiu. Tiek senasis Peugeot 305, tiek naujasis 308-asis visą atstumą – 2150 km – nuvažiavo be jokių rūpesčių. Tikslas – pasiektas! Galutinės 308-ojo degalų sąnaudos, sustojus viešbučio kieme, Paryžiuje, rodė septynis litrus 100 km kelio, o vidutinis greitis sudarė 92 km/h. Turint omeny, kad Vokietijoje daug „gazavome“, tai – puikus rodiklis. Kelionės tikslą su naujuoju 308-uoju pasiekėme 18 valandą, o senolis 305-asis atvyko dviem valandomis vėliau. Šio automobilio ekipažas važiuodamas lėčiau ir nenorėdamas itin vėlai pasiekti kelionės tikslą, darė mažiau sustojimo pertraukėlių, jie sutiko mažiau automobilių, nes spūstys jau buvo sumažėjusios.
ATEITIS
Įsikūrę viešbutyje, visi kartu – keturiese – sėdome į senąjį Peugeot 305 ir patraukėme į Paryžiaus centrą, kur daugybė žmonių kreipė savo žvilgsnius į senolį prancūzą, apklijuotą lipdukais „Vilnius – Paris 2016“ ir „Past. Present. Future.“ Taigi su praeities ir dabarties automobiliais įveikėme daugiau nei 2000 km atstumą tam, kad Paryžiaus automobilių parodoje pažiūrėtume į automobilių ateitį! Beje, po nakties Paryžiuje naujasis Peugeot 308 pajudėjo atgal į Lietuvą, o
senolis Peugeot 305 dar nuriedėjo į Italiją – į Vilnių šis trisdešimtmetis automobilis sėkmingai sugrįžo tik po savaitės iš viso įveikęs 5300 km.
Vytautas Pilkauskas
ABL, 2016 m. Nr.11
