Ankstesni įvykiai. 2013 m. sausio viduryje vokiškojo „Auto Bild“ redakcija įsigijo du automobilius: Mercedes A 180 Style ir VW Golf 1.4 TSI Comfortline. Abu su benzininiais 122 AG varikliais ir už panašią kainą, tačiau Mercedes turėjo mechaninę šešių pavarų dėžę, VW – automatinę DSG. Šis testas išskirtinis savo trukme, todėl abu varžovai važiuos iki „paskutinio atodūsio“. Bandymų pradžia netikėtumų nepateikė, šią vokiškų automobilių porą greitai pamėgo visi vairuotojai, todėl nuvažiuotų kilometrų skaičius sparčiai augo. Vis dėlto palankumo taškų daugiau pelnė Golf, kuris pasirodė besąs komfortiškesnis, o jo valdymas – tikslesnis.
Mercedes hečbekas stengiasi nenusileisti kompaktinių automobilių klasės etalonui iš Volfsburgo. „Puikus automobilis ilgoms kelionėms“, – skelbia įrašai dienoraštyje. Vis dėlto vairuotojai vieningai pasigenda tradicinių Mercedes vertybių ir „Premium“ klasei būdingų pojūčių: funkcionalumo, komforto ir fundamentalios kokybės apraiškų. Dienoraštyje aptinkame pastabą, kad matomumas ne toks jau ir nepriekaištingas: „Nematoma zona labai plati ir slepia daug vairuotojui svarbios informacijos.“
Beje, Golf taip pat renka ne vien tik susižavėjimo kupinus atsiliepimus. Kai kurie nutikimai privertė mus abejoti aukšta VW deklaruojama kokybe: kelis kartus sustreikavo elektros sistema, ant grindų ėmė kauptis vanduo, todėl po saloną pasklido nemalonus kvapas. Pasirodo, ne į lauką, o tiesiai į saloną buvo išvesta drenažinė vandens kondensato žarnelė. Automobilis įsibėgėja trūkčiodamas, pavaros persijungia nesklandžiai (tradicinė DSG pavarų dėžių su dviem sankabomis yda), o be aiškios logikos veikianti „start-stop“ sistema šį diskomfortą tik dar labiau sustiprina.
Mercedes – visiška priešingybė: jis uoliai, be menkiausių trikdžių „renka“ kilometrus. Kaip ir dera „Premium“ klasei, jokių dėmesio vertų nutikimų, nebent per antrąją patikrą po nuvažiuotų 50 990 km pastebėtos sudilusios priekinių stabdžių trinkelės. Tarpinio finišo – 100 000 km – žymą abu bandomieji automobiliai kirto baigiantis 2014 m. vasarai. Abu kuo geriausios formos ir pasiryžę tęsti maratoną. Vis dėlto tik A klasės Mercedes už patikimumą skirtas aukščiausias įvertinimas – 6– balo (ABL nr.6/2015). Mercedes patvirtino savo reputaciją, tačiau ar įveikti 200 000 km jam bus taip pat lengva, kaip ir senosios mokyklos atstovams, klasikiniams Mercedes automobiliams? Odometrui skaičiuojant kilometrus, nusivylimas Golf toliau didėja. Per tarpinę patikrą po įveiktų 100 000 km teko pakeisti turbokompresoriaus slėgio reguliatoriaus jutiklį. Profilaktiškai, nes VW teigia, kad ši detalė neatitinka koncerno kokybės standartų. Neužbėgus gedimui už akių ateityje galima tikėtis neplanuoto apsilankymo servise.
Pasitikėjimas ilgalaike kokybe susvyravo, nors po pirmojo mūsų ištęstinio ilgalaikio testo etapo populiariausias kompaktinės klasės hečbekas jokių staigmenų nepateikė. Automobilio ridai didėjant, vairuotojai liko juo patenkinti, nepaisant specifiškai veikiančios DSG pavarų dėžės – šis niuansas išryškėdavo temperatūrai nukritus žemiau nulio. Per penketą mėnesių įveikus 120 000 km, nutilo abu garsiniai signalai, „pavargo“, alyvą pradėjo leisti abu priekiniai amortizatoriai, užstrigo degalų bako dangtelis. Dėl nuolatinės DSG mazgo kritikos, susirūpino šių VW pavarų dėžių specialistai. Atsiliepę į nuolatinius mūsų skundus ir patikrinę pavarų dėžę, kompanijos technikai skėstelėjo rankomis – mazgas tvarkingas.
Nors ir abejodami tokiu verdiktu, automobilio nestabdėme ir „kaupėme“ kilometrus toliau. Pagaliau mūsų VW ėmė sulaukti pagyrimų. „Ramus ir labai tylus, ilgoms kelionėms idealiai pritaikytas automobilis“, – skelbia įrašas testo dienoraštyje, įveikus 150 000 km. Džiaugėmės neilgai… Kaip ir tikėjomės, sugedo DSG pavarų dėžė. Jei ne geranoriškas VW koncerno dalies išlaidų (1105 eurų) padengimas, nauja pavarų dėžė mums būtų kainavusi išties nemažai – 1531 eurus.
Ar ir kitais atvejais VW bus toks pat geranoriškas ir dosnus? Pasak eksperto iš Volfsburgo, automobiliuose su mechanine pavarų dėže sankaba taip pat tarnauja panašiai. Nelaikome to normalia praktika, nes išlaidų skirtumas keičiant vieną ir kitą elementą yra didelis. O Mercedes tuo metu uoliai skaičiavo kilometrus. Vairuotojai pajuto skirtumą: Mercedes valdymas atsilieka nuo etaloninėmis tarp šios klasės atstovų laikomų VW valdymo savybių, jo salone trūksta erdvės, o kokybė taip pat neatitinka markės įvaizdžio.
Visa tai niekis, palyginti su tuo, kad A 180 rieda mums visiškai nekeldamas rūpesčių, be jokių neplanuotų vizitų į servisą. Nors automobilis iki 150 000 km nerodė nė menkiausių nuovargio ženklų, vis dėlto šiek tiek trikdė keisti iš pakabos sklindantys bildesiai važiuojant vieškeliu. 200 000 km ribą Mercedes įveikė lengvai – tai patvirtino ir jo patikra. Kito bandomojo automobilio būklė nebuvo tokia gera. Ridos ženklai, nors ir menki, tačiau pastebimi: variklio ir pavarų dėžės sandariklis ėmė leisti alyvą, ji sunkiasi ir iš visų keturių amortizatorių (VW technikai ir jų būklę įvertino kaip normalią). Koncerno specialistų nuomone, keisti pirmąjį amortizatorių taip pat nebuvo būtina. Labiausiai sunerimti verčia alyvos pėdsakai ant variklio ir transmisijos korpusų. Nuodugni apžiūra padėjo išaiškinti priežastį, kuria greičiausiai yra variklio ir pavarų dėžės sandariklis. Tai ne gamybos defektas, o remonto – pavarų dėžės keitimo – pasekmė. Negalime sutikti, kad tai normalu: gamintojui galbūt ir taip, tačiau naudotojo tokia įvykių eiga tikrai nedžiugina.
Kai kam gali pasirodyti staigmena: įveikus 200 000 km turime pripažinti Mercedes pergalę. Mažiausias trikampe žvaigžde pasidabinęs modelis dvigubą atstumą įveikė be didesnių priekaištų, todėl ir antrojo ištęstinio ilgalaikio testo etapo laimėtoju tampa Mercedes. Tačiau tai ne pabaiga – abu varžovai rieda toliau.
Daugiau: ABL, 2017 m. Nr.3
