Kuo karinis AMAROK skiriasi nuo įprasto modelio
Birželį vykusioms didžiausioms šiemet karinėms pratyboms „Geležinis Vilkas 2017“ NATO sąjungininkai į Lietuvą atsigabeno daug įvairios ir mūsų kraštuose dar nematytos technikos. Tai ir vokiški tankai Leopard II, ir pėstininkų kovos mašinos Marder bei CV90, ir lengvasis šarvuotis Fennek.
Kariai naudoja ir nemažai ratinės technikos, kuri sukurta standartinių transporto priemonių pagrindu. Kuo skiriasi karinėms ir civilinėms reikmėms skirti to paties modelio automobiliai? Vienas tokių pavyzdžių – Volkswagen Amarok. Šiuos automobilius naudoja Vokietijos, Ispanijos, Norvegijos ir Olandijos kariuomenės.
„Tai puikus pagalbininkas, – sako Olandijos kariuomenės NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje bataliono viešųjų ryšių karininkė Cristel (pavardė dėl saugumo priežasčių neviešinama). – Šiuos automobilius naudoja mūsų ryšininkai, technikai, žvalgai, karo policininkai“.
Vien Olandijos sausumos pajėgos šiuo metu naudoja daugiau nei 1100 tokių automobilių. Oficialus jų pavadinimas – VW Amarok DC 103 kW. Jis išduoda, kad kariniame automobilio variante sumontuotas keturių cilindrų dviejų litrų 103 kW turbodyzelinis variklis. Ir tai yra pirmasis skirtumas nuo civilinės versijos – ji pirkėjams siūloma tik su V6 tipo trijų litrų turbodyzeliais, kurių galia – nuo 120 iki 165 kW. Tačiau kariškiai sako, kad silpnesnio variklio jų poreikiams visiškai pakanka, be to, jo aptarnavimas paprastesnis ir pigesnis. Dėl tos pačios priežasties čia sumontuota paprasta ir patikima šešių pavarų mechaninė transmisija ir standartinė „4Motion“ sistema su pažeminta pavara.
„Mūsų Amarok pritaikomi kariuomenės reikmėms jau gamybos proceso metu, – toliau pasakoja karininkė Cristel. – Dar ant konvejerio jie nudažomi matine žalia spalva, išvedžiojama reikalinga papildoma elektros instaliacija, sumontuojama kita papildoma įranga.“ Išties, skirtumai nuo standartinio Amarok aiškiai matomi jau automobilio išorėje. Nedažytame priekiniame buferyje (civilinėje versijoje jis yra kėbulo spalvos) įmontuoti maskuojamieji žibintai ir vėliavėlių laikikliai kampuose (vėliavėlės naudojamos judant kolonoje), dvi tvirtinimo kilpos, galiniame – dar dvi tvirtinimo kilpos, 12 V rozetė priekabai ir nuimama gervė. Ant stogo – masyvus rėmas, ant kurio gali būti montuojamos antenos, švyturėliai,papildomi žibintai ir kita įranga.
Jei civilinis „Highline“ komplektacijos Amarok puikuojasi 18 colių lengvojo lydinio ratlankiais, tai jo kariniam „broliui“ pakanka 16 colių skersmens skardinių ratlankių, ant kurių sumontuotos paaukštinto profilio ir grubesnio rašto Continental padangos. Kariškiams skirtas Amarok gaminamas dviejų keliamosios galios versijų – 7,5 kN ir 10 kN. Pastaroji turi sustiprintą pakabą ir aukštesnes spyruokles. „Aišku, mūsų automobiliai neskirti labai sudėtingai bekelei, tačiau jų pravažumo galimybių mums visiškai užtenka“, – tikina Olandijos kariškiai.
Salone – taip pat daugybė pastebimų skirtumų. Įprastame Amarok sumontuota daug komforto elementų, pavyzdžiui, ergonomiškos sėdynės, daugiafunkcis porankis, moderni radijo navigacinė sistema su dideliu liečiamuoju ekranu, klimato kontrolės sistema, daug elektroninių „pagalbininkų“. O štai kariškių Amarok vidaus įranga yra asketiškumo ir funkcionalumo pavyzdys. Sėdynės čia aptrauktos
paprasta medžiaga, durelių apmušimai – kietesnio plastiko, sumontuotas pats paprasčiausias radijo imtuvas ir mechaninis oro kondicionierius. Iš papildomų elementų čia yra tik autonominis šildytuvas, tačiau – vėlgi – labiau dėl praktiškumo (kad automobilis lengviau užsivestų spaudžiant šaltukui) nei dėl karių komforto.
Tačiau į akis krenta papildoma įranga, kurią galima pamatyti tik kariškose transporto priemonėse. Priešais priekinį keleivį įrengta masyvi papildoma rankena (už jos patogu laikytis važiuojant bekele), virš centrinės konsolės – specialus laikiklis su jungtimis kariniams prietaisams, tarp dviejų atskirų galinių sėdynių – daugiaaukštis rėmas ryšio aparatūrai, prie durelių – specialūs ginklų laikikliai. O štai ant lubų pritvirtintas specialus plaktukas stiklams išdaužti (jei automobilis patirtų avariją ir nebūtų galima išlipti per duris).
Skirtumų galima rasti net krovinių platformoje. Civilinėje versijoje ji išklota mechaniniams pažeidimams atspariu plastiku, o karinio varianto krovinių skyriaus metalinės grindys ir sienelės tik nudažytos. Užtat čia bene trečdalį platformos užima metalinė dėžė, kurioje sumontuotas didelis 24 V akumuliatorius (jis reikalingas kariškai ryšio aparatūrai maitinti). Beje, šis akumuliatorius yra integruotas į automobilio elektros sistemą, t. y. jį krauna tas pats variklio skyriuje esantis generatorius.
Olandų kariškiai naudoja trijų tipų krovinių platformos gaubtus. Atsižvelgiant į poreikius, jie būna: visiškai uždari plastikiniai, tentiniai su langais arba plastikiniai su langais ir vienu atidaromu šonu. Civiliniam Amarok krovinių skyriaus uždangalų siūloma dar daugiau ir įvairesnių, tačiau civiliai žmonės turi ir daugiau saviraiškos galimybių nei kariškiai.
IŠVADA
Civiliams skirtas Amarok iš esmės yra puikus utilitarinis automobilis, sukurtas galvojant ir apie vairuotojo bei keleivių komfortą. O štai karinėms
reikmėms skirto jo analogo koncepcija visiškai kitokia – automobilis padarytas taip, kad būtų patvarus, lengvai eksploatuojamas ir aptarnaujamas lauko sąlygomis, taip pat atitiktų specifinius kariškių reikalavimus. Kaip sakoma, kiekvienam savo…
Linas Barščevičius
ABL, 2017 m. Nr.8
