Septynerių metų arba 150 000 km ridos garantija – tai svarus argumentas įsigyti Kia Carens. Ir ne be reikalo: iki 100 000 km ridos garantiniu remontu pasinaudojome tris kartus.
Nejau Kia automobiliai iš tiesų tokie geri, kad gamintojas be jokios rizikos suteikia jiems septynerių metų garantiją? Nejau korėjiečiai yra tokie tikri, kad jų automobiliai be rūpesčių įveiks 150 000 km? Mes kaip tik ir norime tai išsiaiškinti, todėl kompaktinės klasės vienatūriu rengiamės įveikti įprastą ilgalaikio testo atstumą – 100 000 km, tačiau VW Touran varžovą išardysime ir kiekvieną jo detalę patikrinsime tik įveikę gamintojo deklaruojamus 150 000 km. Pirmąjį ilgalaikio testo etapą korėjietiškas vienatūris įveikė per dvejus metus – dabar jo laukia patikra ant keltuvo, dėl kurios 33 470 eurų* vertės automobilis, regis, visai nesijaudina. Endoskopu patikrinę uždaras kėbulo ertmes neaptikome nė menkiausių korozijos požymių, skysčiai taip pat iš niekur nesisunkia. Nemalonių staigmenų nepateikė ir techninė ekspertizė.
Tačiau ne viskas yra idealu: dėl atsilaisvinusių fiksatorių barškančios variklio skyriaus ir kėbulo dugno apsaugos verčia galvoti, kad modelis surinktas nelabai kruopščiai – ilgalaikė garantija tarsi leistų tikėtis kitko. Vairuotojo vieta ir kilimėliai salone taip pat jau išduoda automobilio ridą. Tiesa, mūsų ilgalaikio testo dalyvių būtis nėra lengva. Ji nelepino ir Kia Carens, kurio ištvermės maratono išbandymai, nereikia pamiršti, dar bus tęsiami. Kelionėje po pusę Europos automobilis vežė tiek, kiek pajėgė: visą bandytojų komandą su jos ekipuote, bagažu ir fotografavimo įranga ir visa tai turėjo tilpti kompaktiniame vienatūryje.
Kia Carens – patogus kelioninis automobilis visai šeimai. „Šį vienatūrį nesunku pamėgti: mėgstantis sūkius, tačiau ekonomiškas variklis, aukšta sėdėjimo padėtis. Pirmieji 2500 km buvo nuriedėti nepastebimai“, – skelbia įrašas bandymų dienoraštyje.
Oponentų argumentai taip pat svarūs: „Prie vairo jautiesi tarsi būtum ICE greitojo traukinio mašinisto darbo vietoje – tai neabejotinai patiks vyrams, kadaise svajojusiems tapti traukinio mašinistais. Tačiau jauniems ir aktyviems vairuotojams aukšta sėdėjimo padėtis greičiausiai nepatiks.“ Kritikos sulaukė automobilio valdymas: vairas netikslus ir neinformatyvus, grįžtamasis ryšys vėluoja. 17 colių ratai šokčioja nuo smulkiausių nelygumų – vienatūriui kur kas labiau tiktų komfortiškesnė pakaba. Automobilis negali pasigirti ir dinaminėmis savybėmis: nuo 1500 aps./min. Kia Carens greitėja nenoriai, o vadinamoji turboduobė iš proto vedė ne vieną vairuotoją – reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol vienatūris trūkčiodamas ims greitėti. Vis dėlto apibendrinus visų bandytojų nuomones, dyzelinis automobilio variklis įvertintas teigiamai: dirba palyginti tyliai ir išsiskiria neblogomis traukos charakteristikomis.
Gerai apgalvotos salono transformavimo galimybės: visos galinės sėdynės, įskaitant ir priekinę keleivio, lengvai nulenkiamos ir vėl atlenkiamos atgal. Salonas komfortiškas ir erdvus: visos sėdynės patogios, priekinės dargi su šoniniu palaikymu, gale užtektinai vietos suaugusiems. Efektyvios sėdynių ventiliacijos nauda karštą vasaros dieną įtikėjo visi vairuotojai, o štai naudos iš priekinių ir galinių sėdynių šildymo mažoka, nors klavišas rodo, kad sistema įjungta.
O kaip su automobilio patikimumu? Nebuvome nė karto sustoję dėl gedimo ar gamybinio defekto, tačiau smulkių nutikimų per įveiktus 100 000 km vis dėlto pasitaikė. Pavyzdžiui, nuvažiavus 30 669 km mūsų redakcijos kolega ankstų rytą pasišovė atvykti į biurą, tačiau Kia Carens pasielgė išdavikiškai – dėl išsikrovusio akumuliatoriaus taip ir nepavyko paleisti variklio. Laimė, jis atgijo prijungus kito automobilio akumuliatorių. Tiesa, per visus 100 000 km tai buvo vienintelis atvejis, kai nepavyko paleisti motoro. Daug daugiau streso kėlė parkavimo jutikliai, kurie tai pypsėdavo be jokios apčiuopiamos priežasties, tai pratisai ir šaižiai cypė. Bandydamas išspręsti problemą „Kia“ servisas du kartus juos keitė. Neilgai trukus mūsų ausis pasiekė bloga lemiantis garsas iš priekinio kairės pusės rato guolio.
Jis ūžė vis garsiau, todėl „Kia“ servisui neliko nieko kito – nuvažiavus 88 479 km pagal garantiją guolį teko pakeisti nauju. Situacija verčia kilstelėti antakį, nors gamintojo septynerių metų arba 150 000 km ridos garantija it angelas sargas sergėja nuo automobilio remonto išlaidų ir vis dar suteikia saugumo jausmą. Dviejų parkavimo jutiklių ir rato guolio keitimas – dar nedidelės ir tikrai pakenčiamos bėdos.
Lengvai išgyvenama ir tai, kad Kia Carens interjero medžiagų kokybe ir surinkimo kruopštumu neprilygsta VW Touran, o dinaminėmis savybėmis negali varžytis su daug brangesniu 2 serijos BMW Active Tourer vienatūriu.Vis dėlto, nepaisant eklektiškos išvaizdos ir perfekcionizmo trūkumo, korėjietiškas vienatūris siūlo tai, ko iš jo tikisi pirkėjas: erdvų saloną visai šeimai, gerą kokybės ir kainos santykį ir negąsdinančias eksploatacijos išlaidas.
IŠVADA
Kia Carens ilgalaik į 100 000 km testą įveikė be didesnių rūpesčių, vis dėlto be smulkaus remonto neapsieita. Du kartus ramybę trikdė parkavimo jutiklių gedimai, per anksti teko pakeisti rato guolį. Nepaisant šių smulkmenų, septynerių metų garantija suteikia saugumo jausmą, todėl kelionę Kia Carens vienatūriu pratęsime dar 50 000 km ir tik tuomet ją išardysime bei atliksime nuodugnią techninę ekspertizę.
Daugiau: ABL, 2017 m. Nr.8
