Liepos šeštąją – Mindaugo karūnavimo dieną – renginių netrūko visoje Lietuvoje. O prie pat pasienio su Baltarusija, Medininkuose, penktadienio vakarą buvo matyti daugybė motociklininkų ir keli automobiliai. Prie Medininkų pilies baigėsi savaitę trukęs motociklininkų žygis aplink Lietuvą „APL 2018“, o tą patį vakarą automobilių vairuotojai pradėjo kitą kelionę – aplink Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
„Motociklininkai apvažiavo dabartinės Lietuvos teritoriją, o mes perimame estafetę ir pradedame kitą kelionę. Artėjančią savaitę važiuosime istorinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribomis – XV amžiuje tai buvo didžiausia Europos valstybė, apimanti septynias šiandienines šalis“, – kelionę pristatė jos iniciatorius, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.
Automobilis – palyginimui
Kartu su juo nauju dešimtos kartos „Honda Civic“ važiuos ir kitas dėl kelionių pamišęs žmogus – Audrius Sutkus. Pajudėję liepos 6-ąją, jie važiuos apytiksliu LDK perimetru ir kirs Lietuvą, Latviją, Rusiją, Ukrainą, Moldaviją ir Lenkiją. Baltarusija – septintoji šiuolaikinė į buvusios LDK teritoriją patenkanti valstybė – bus apvažiuota aplink.
Kelionei ne be reikalo pasirinktas automobilis. V. Milius filosofiškai teigia, kad viskas keičiasi, tačiau panašumų surasti galima net ir labai skirtinguose objektuose. Pavyzdžiui, anksčiau valstybių teritorijų dydžiai kisdavo bene kasmet ir nors dabar gyvename ramiais laikais, dydžio pokyčių rolę perėmė kiti objektai – mūsų naudojami daiktai.
Konkretus daiktų pokyčio pavyzdys – „Honda Civic“ automobilis. Keliautojai istorinėmis LDK ribomis važiuos naujausiu, dešimtos kartos „Civic“, o palyginimui starte demonstruojamas ir trečios kartos „Civic“, pagamintas 1985 m. Skirtumas tarp jų gabaritų toks, kad jie visiškai nepanašūs į vieno segmento modelius.
Trečios kartos „Honda Civic“ ilgis tėra 3,81 m, plotis – 1,626, aukštis – 1,346. Naujausio, dešimtos kartos modelio ilgis – 4,519 m, plotis 1,799, o aukštis – 1,429 m.
Aplankys istorinius objektus
Vienam iš ekipažo narių A. Sutkui tai bus dar viena repeticija prieš didžiąją jo gyvenimo kelionę. Jis šiuo metu ruošia kelioninį visureigį ir metų pabaigoje su žmona pajudės į ketverius metus truksiančią kelionę aplink pasaulį, kurios metu planuoja įveikti apie 300 tūkst. km.
Šios kelionės maršrutas kur kas mažesnis, apie 4 tūkst. km ir truks maždaug savaitę, tačiau įdomybių ir čia netrūks. Kurdami maršrutą keliautojai konsultavosi su istorikais ir stengėsi sudėlioti kuo tikslesnį XV amžiaus pradžios LDK perimetrą. Nors visiškai tiksliai jį atkartoti neįmanoma dėl paprastos priežasties – prieš 600 metų buvusių ribų niekas tiksliai įvardyti negali – V. Milius su A. Sutkumi važiuos kiek įmanoma arčiau numanomų buvusios didžiausios Europos valstybės sienų.
Ukrainos pietuose yra išlikę nemažai LDK buvimą liudijančių ženklų – įvairios tvirtovės ir kiti objektai. Keliautojai planuoja dalį jų aplankyti ir tuo pačiu pasimatyti su Dniepro upe keliaujančia „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda, kurioje yra ir lenktynininkas Benediktas Vanagas. Jų tikslas – TV žiūrovams pristatyti Lietuvos istoriją ir papasakoti apie buvusią didžiąją kunigaikštystę.
„Lenkijoje, Lietuvoje taip pat yra LDK laikus menančių pastatų, tik Rusijos teritorijoje nieko neišlikę. Todėl per ją greičiausiai važiuosime sustodami tik degalinėse, o kitose šalyse stengsimės įamžinti kuo daugiau Lietuvos istorijai reikšmingų objektų ir juos parodysime skaitytojams“, – sako V. Milius.
Didžiausias trukdis gali būti keliai
Liepos 6 d. vakare pajudėję nuo Medininkų pilies, keliautojai konkretaus laiko, kada būti kuriame objekte, neturi apsibrėžę. Kaip ir galutinės datos, kada kelionė turi būti baigta. Preliminariai skaičiuojama, kad apvažiuoti visus objektus pavyks per savaitę, tačiau realų laiką gali pakoreguoti nenumatyti trukdžiai kertant valstybių sienas, kelių remontai ir daugybė kitų priežasčių.
„Planuojame kelionę su „Google Maps“, kurioje yra informacija apie remontuojamus kelių ruožus, eismo spūstys realiu metu ir daug kitų svarbių dalykų. Tačiau visko numatyti neįmanoma, o Rusijoje, Ukrainoje ar Moldavijoje gali tekti susidurti su įvairiais netikėtumais“, – pasakoja V. Milius, šiose valstybėse nuvažiavęs ne vieną tūkstantį kilometrų.
Vienas tokių netikėtumų – prastos būklės keliai. Automagistralėmis lietuviai praktiškai nevažiuos, o kelių būklė minėtose valstybėse yra prasta. Ruožas gali būti pažymėtas kaip asfaltuotas, tačiau realybėje to asfalto kokybė gali neleisti važiuoti greičiau nei lietuvišku žvyrkeliu.
Lėtas važiavimas prastuose keliuose nėra vienintelė bėda – juose didelė tikimybė pradurti padangą ar apgadinti automobilį, o tai priverstų sugaišti dar daugiau laiko. Tačiau kelionė vyks pakankamai civilizuotose vietovėse, kur nakvynės numatomos viešbučiuose, tad bene vienintelis keliautojų pasiruošimas – naujas „Honda Civic“ automobilis. Jis – patikimas ir turėtų be nesklandumų atgabenti į finišą.
www.auto-bild.lt