Nuo 1972 m. gaminama Piranha šarvuotų transporterių šeima yra puikus pavyzdys, kaip galima sukurti karinę transporto priemonę, lengvai pritaikomą bet kokių šalių bet kokioms reikmėms ir dėl to turinčią paklausą visame pasaulyje. Panašiai kaip ir legendiniai Šveicarijos armijos lenktiniai peiliukai.
PIRANHA IIIC 8×8
(Belgijos kariuomenės versija)
Variklis – „Caterpillar“ turbodyzelinis, L6 • Darbinis tūris – 8800 cm3 • Galia – 298 kW (400 AG) esant 2200 aps./min. • Maks. sukimo momentas – 1695 Nm esant 1400 aps./ min. • Pavara – nuolatinė visų ratų/7 laipsnių automatinė transmisija • Maks. greitis – 105 km/h • I/P/A – 7770/2720/2930 (su bokšteliu) mm • Maks. keliamoji galia – 3500 kg • Svoris – 19 430 kg • Rida su pilnu degalų baku – iki 600 km • Kaina – neskelbiama
Ši itin universali modulinė transporto priemonė buvo pradėta gaminti 1972 metais iškart keturių skirtingų važiuoklės variantų: 4×4, 6×6, 8×8 ir net 10×10. Visos turėjo tokį patį korpusą (skyrėsi tik ilgis) ir išsiskyrė iki tol nematytomis komplektavimo galimybėmis – nuo skirtingų variklių, transmisijų iki beveik bet kokios ginkluotės. Be to, Piranha šarvuotiems transporteriams nuo pat pradžių buvo būdingas
nebrangus aptarnavimas ir maži konfigūracijos keitimo kaštai.
Gamintojas iškart siūlė keletą skirtingų variantų: priešlėktuvinį arba prieštankinį šarvuotį, medicinos ir evakavimo transporterį, pėstininkų kovos mašiną, mobilią vadavietę, žvalgybos ir elektroninės kovos transporterį, policijai ir vidaus kariuomenei skirtą versiją ir pan. Nenuostabu, kad Mowag Piranha šarvuočius ilgainiui pradėta eksportuoti net į 21 šalį, o dar keliose juos imta gaminti pagal licenciją. Skaičiuojama, kad šiuo metų visame pasaulyje eksploatuojama daugiau kaip 10 000 įvairių versijų Piranha šarvuočių.
Geriausiai žinoma ir gausiausia yra 8×8 versija – galbūt dėl to, kad tai labiausiai paplitusi transporterių konfigūracija Vakarų pasaulio kariuomenėse. Vien tokių Piranha jau pagaminta per 6500 ir būtent šie transporteriai prisidėjo prie daugelio kitų ratinių šarvuočių atsiradimo ir išpopuliarėjimo. Istorija parodė, kad būtent tokios kovos mašinos gali pakeisti brangius vikšrinius tankus per mažo intensyvumo konfliktus ir asimetrinius karus.
PRADŽIA – NUO SUNKVEŽIMIŲ
„Mowag“, arba „Motorwagenfabrik AG“, bendrovė įkurta 1950 m. Šveicarijos pakraštyje, Kreuzlingeno mieste, kaip automobilių gamybos kompanija, priklausanti inžinieriui Walteriui Rufui. Specializuotus
produktus gaminanti kompanija netruko išgarsėti ir jau 1953-aisiais pasirašė sutartį su Šveicarijos kariuomene dėl kampuotų Mowag T1 4×4 sunkvežimių tiekimo. Modelių gama gana greitai išsiplėtė, įmonė
taip pat gamino greitosios pagalbos, gaisrininkų automobilius, kuro talpyklas ant ratų ir net elektrines bei vikšrines transporto priemones ir motorolerius. „Mowag“ greitai tapo pagrindiniu Šveicarijos kariuomenės šarvuotų automobilių tiekėju ir 1972 m. pasiekė sėkmės zenitą, pristačiusi šarvuotą transporterį Piranha, kuris greitai tapo ir sėkmingu eksporto produktu.
Pirmasis „Mowag“ produktas kariuomenei – 1953 m. pasirodęs sunkvežimis T1 4×4
Pirmųjų Piranha korpusas pagamintas iš suvirintų valcuotų šarvinių plokščių. Priekinė dalis – pleišto formos, palaipsniui pereinanti į nuožulnius šonus ir plokščią viršutinę dalį. Baziniai šarvai (maždaug 6–8 mm storio) buvo skirti apsaugoti tik nuo nedidelių ginklų ugnies ir artilerijos skeveldrų, tačiau vėlesnių versijų apsauga buvo gerokai sustiprinta, ypač priekinės dalies. Nuo trečios kartos Piranha transporteriai jau turi modulinius šarvus ir prisukamas papildomas šarvines plokštes.
Pirmos kartos Mowag Piranha išsiskyrė itin kampuotu siluetu
Šarvuočio vairuotojas ir vadas sėdi kairėje pusėje, vienas už kito, kiekvienas turi savo liuką su trimis periskopais. Variklis įmontuotas dešinėje, su viršuje dujų išmetimo sistemos angomis ir aušinimo ventiliatoriais, transmisija ir pavarų dėžė sumontuotas „nosyje“. Vietos kariams įrengtos galinėje dalyje, o pagrindinė ginklų sistema sumontuota per vidurį ir ją valdo vienas iš įgulos narių.
PIRANHA III – POPULIARIAUSIA VERSIJA
Populiariausia, taip pat ir labiausiai eksportuojama Piranha versija – 1994 m. pristatytas trečios kartos modelis. Šiandien ją gamina amerikiečių valdoma GDELS grupė, įsigijusi „Mowag“ 2004 m. sausį. Trečios kartos modelis jau neturi 4×4 konfigūracijos, visi kiti variantai išlaikyti. Kaip visos šeimos flagmanas, Piranha III 8×8 versija buvo visiškai modernizuota, daugiausia dėmesio skiriant kompozicinėms
medžiagoms, lengvesniam ir kompaktiškam korpusui, dar geresnei apsaugai. Gerokai padidintas vidinis korpuso tūris ir naudingoji apkrova, taip pat stipriai optimizuotos skirtingų modulių naudojimo galimybės. Du gale sumontuoti sraigtai leidžia šiam šarvuočiui savarankiškai plaukti didžiausiu 10 km/h greičiu. Piranha III buvo išbandyta įvairiomis klimato sąlygomis, įskaitant arktines ir tropinės, ir tai buvo daryta itin intensyviai.
Pėstininkų kovos mašinų galinėje dalyje sumontuotos antitrauminės sėdynės su penkių taškų saugos diržais
Šis transporteris turi oro kondicionavimo įrangą ir šildytuvą, kurio dėka ekipažas jaučiasi komfortiškai net esant žemesnei nei –40°C temperatūrai. Transporto priemonėje yra keičiamas greito montavimo papildomų šarvų paketas ir apsaugos nuo minų komplektas, kuris užtikrina apsaugą tiek nuo 14,5 mm kalibro kulkų, tiek nuo 8 kg TNT ekvivalento sprogimo. Taip pat viduje yra sumontuota gaisro gesinimo sistema. Šiai versijai gali būti pritaikytas itin platus ginklų asortimentas, kurio kulminacija – nuotoliniu būdu valdomas 105 mm pabūklas.
2001 m. gamintojas pristatė naujos kartos šarvuotį Piranha IV, kuris nuo savo pirmtako iš esmės skiriasi tik dar geresne korpuso apsauga. O štai 2010 m. debiutavusi penktos kartos „piranija“ turi tris vairuojamas ašis (8×8 versijoje), vokišką MTU dyzelinį 550 AG variklį ir daugybę patobulinimų, kurie yra įvairių šiuos šarvuočius naudojančių kariuomenių patirties Irako ir Afganistano karuose išdava.
BELGŲ „PIRANIJOS“
Lietuvoje NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujantys Belgijos kariai į mūsų šalį yra atsigabenę dvi Piranha versijas – trečios kartos 8×8 pėstininkų kovos mašinas su 30 mm kalibro kulkosvaidžiu ir 90 mm kalibro pabūklu. Belgų „piranija“ su 30 mm kulkosvaidžiu – bene plačiausiai šios šalies karių naudojama pėstininkų kovos mašina. Be pagrindinio kulkosvaidžio, tokia mašina dar ginkluota prieštankine sistema „Spike“, tačiau ji nesumontuota ant šarvuočio, o naudojama kaip nuo peties paleidžiama raketa. Kitaip tariant, karys turi išlipti į lauką ir tik tada iššauti raketą. Tokiame šarvuotyje, be ekipažo, dažniausiai būna trys kariai – šaulys, užtaisytojas ir grupės vadas.
Lietuvoje tarnaujantys belgų kariai atsigabeno ir savo „piranijas“
Piranha su 90 mm pabūklu Belgijos armijoje naudojama vietoj vikšrinių tankų. Pasak belgų karių, toks sprendimas leidžia šarvuočių grupei gerokai greičiau judėti, tačiau sukelia šiokių tokių rūpesčių bekelėje. Šio šarvuočio ekipažą taip pat sudaro trys žmonės (vairuotojas, šaulys ir vadas), bet galinė dalis skirta tik pabūklo amunicijai (30 papildomų sviedinių), todėl vežti daugiau karių nėra galimybės. Įdomu tai, kad šarvuočio vadas tuomet atlieka ir užtaisytojo vaidmenį, t. y. fiziškai ima sviedinius ir deda juos į pabūklą. Egzistuoja versija ir su mechanizuotu pabūklo užtaisymu, tačiau net Belgijos
kariuomenei ji pasirodė esanti per brangi.
Išskirtinė Piranha versija su belgišku 90 mm kalibro pabūklu
Abi versijos turi ir daug bendrų bruožų. Be pagrindinių ginklų, abiejose sumontuotas ir koaksialinis 7,62 mm kulkosvaidis. Įmontuota ir padangų oro slėgio kontrolės sistema, apsauga nuo branduolinio, cheminio ir bakteriologinio ginklo, automatinė gaisro gesinimo sistema. Šarvuočio vadas ir vairuotojas aprūpinti naktinio matymo prietaisais ir termovizoriais. Belgų Piranha turi lazerinę taikinių aptikimo sistemą ir – atvirkšiai – perspėjimo sistemą, kai į šarvuotį nutaikytas priešo lazeris. Beje, Belgijos kariuomenė yra antra didžiausia (po Šveicarijos) Piranha kovos mašinų naudotoja – ji turi 242 septynių skirtingų versijų šarvuočius.
Naujausi ir moderniausi – penktos kartos Piranha šarvuočiai
Linas Barščevičius
ABL, 2019 m. Nr. 1
