Aukštoji lenktynių matematika. Kiek taktinių ėjimų turi 1006 km lenktynių komandos vadovas?

 

Nuo pirmųjų oficialių treniruočių iki pat tos akimirkos, kai šachmatinės vėliavos viražai skelbia lenktynių pabaigą, žiūrovų dėmesio centre tradiciškai būna automobilius vairuojantys sportininkai. Komandų vadovai beveik visuomet lieka antrame ar net trečiame plane, nors jų įžvalgos, reakcijos ir sprendimų tikslumo labai dažnai priklauso galutinis rezultatas. Štai ką apie strateginius ir taktinius žaidimus „Aurum 1006 km lenktynių“ metu pasakoja „Circle K milesPLUS Racing Team“ vyrai.

„Pralošti lenktynes labai paprasta padarius klaidą bet kurioje grandyje: pilotui vairuojant, mechanikui keičiant susidėvėjusias detales, pilant degalus ar komandos vadovui sprendžiant, kas kada kokį veiksmą turi atlikti. Laimėti įmanoma tik tuomet, kai visi minėti dalykai veikia idealiai, ir būtent čia yra didžiausias komandos vadovo galvos skausmas. Tarkim praėjusiais metais mes visą maratoną pralaimėjom truputį daugiau nei viena minute, tačiau išanalizavę lenktynių eigą užfiksavom, kad vien degalų pylimo zonoje sugaišom maždaug dviem minutėm daugiau nei pagrindiniai varžovai, nors ten buvom sustoję tiek pat kartų. Pradėję aiškintis kodėl taip nutiko, pasirodė, kad esmė degalų bako konstrukcinėse smulkmenose“, – atvirauja daugybę metų lenktynių komandos „įžaidėjo“ pozicijoje dirbęs Audrius Gelžinis.

Šiais metais „Circle K milesPLUS Racing Team“ ekipos vairas patikėtas ne ką mažesnę analogiško darbo patirtį turinčiam Hariui Aleksandravičiui, tačiau apie visus svarbiausius dalykus komandos vyrai kalba per kiekvieną treniruočių ar kvalifikacinių važiavimų pauzę ir drauge ieško optimalaus varžybų scenarijaus.

„Iš tiesų labai svarbu susimodeliuoti galimas lenktynių situacijas ir maksimaliai tiksliai žinoti, kaip kokiu atveju geriausia elgtis, o po starto tiesiog atidžiai sekti, kaip kas kinta – kiek bake likę degalų, kiek dar važiuoti gali prie vairo esantis pilotas, kokia tikėtina saugos automobilio buvimo trasoje trukmė, ar teisėjai naudoja vadinamąją „Code>60“ procedūrą (jos metu visi trasoje esantys automobiliai privalo judėti ne greičiau 60 km/val. tempu). Jei visas panašiais situacijas „perskaitai“ tiksliai ir jei esi gerai padaręs „namų darbus“, nereikalingos gaišaties tikimybė labai smarkiai sumažėja. Tarkim mes iš tiesų tiksliai žinom, kiek litrų benzino kokiu greičiu važiuojant sudeginama įveikus vieną ratą Palangos trasoje, todėl automobilio prietaisų skydelyje rodomi skaičiai yra antraeilis dalykas“, – pastebi A. Gelžinis.

Vienos profesionaliausių ir daugiausia titulų iškovojusios komandos strategas atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Aurum 1006 km lenktynės“ visgi pastebimai skiriasi nuo oficialių žiedinių lenktynių serijų, todėl čia visi strateginiai žaidimai gerokai sudėtingesni. Tarkim jei minėtas degalų pylimas paprastai vyksta tuo pat metu, kai maratoninėse lenktynėse stabtelima vairuotojų bei padangų keitimui, Palangoje tenka sukti į šalikelėje esančią degalinę, kuri vienu metu gali priimti ne daugiau 4-5 bolidų. Todėl visuomet laimi tas, kuris trasoje pasirodžius saugos automobiliui, suskumba pasinaudoti galimybe papildyti bakus ir tuo pat metu neatsilikti nuo varžovų.

Be to, lenktynių organizatoriai, siekdami sukurti kuo didesnę intrigą trasoje, kartais griebiasi kiek neįprastų „režisūrinių“ sprendimų ir savaip interpretuoja vadinamąją „Balance of performance“ (greičio balanso testų) taisyklę. Paprastai prieš varžybas organizatoriai įvertina būsimų konkurentų technikos pajėgumą ir turintiems akivaizdžią galios persvarą taiko tam tikrus apribojimus su svoriu ar degalais. Šiais metais iki „Aurum 1006 km lenktynių“ pradžios likus mažiau nei parai dar nebuvo tiksliai žinoma, kaip bus elgiamasi su žvėriškai greitais „Lamborghini“. Neoficialiomis žiniomis ketinama leisti jiems piltis šiek tiek didesnes (po 115 litrų) degalų porcijas, nei startuojantiems su „Porsche“ bolidais (jų „dozės“ planuojama sumažinti iki 90 l). Tai kiek glumina pasiruošimą lietuviškojo Le Mano stebinčius automobilių sporto fanus, nes paprastai visose solidžiose lenktynių serijose tokius „apynasrius“ gauna greitesnė technika. Palangoje startuosiantys trys „Huracan Super Trofeo“ turi maždaug po 620 AG pajėgumo variklius, „Porsche 911 GT3 Cup“ – maždaug 460 AG, o jų svoris beveik identiškas. Toks galios skirtumas Palangoje turėtų lemti bemaž 2 sekundžių persvarą kiekviename rate, tačiau per pirmąsias treniruotes „Lamborghini“ buvo šiek tiek lėtesni ir privertė spėlioti, ar tai komandų strategijų dalis.

https://www.youtube.com/watch?v=EFosXdp6oKk

Nuotraukos: Jono Jakūno 

www.auto-bild.lt