Nors kompleksinė automobilio priežiūra vairuotojams palaipsniui tampa reguliaria rutina, vis dar galima išgirsti įsisenėjusių stereotipų tiek apie patį plovimą, tiek apie pasirenkamas švaros priemones. Tačiau ekspertai tikina – klaidingos teorijos neretai atsiranda dėl žinių trūkumo, o noras sutaupyti gali priversti dar plačiau atverti pinigines, rašoma pranešime.
Ką svarbu žinoti ir kaip nesuklysti – pataria „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis. Jis dalijasi populiariausiais mitais ir paaiškina tokių stereotipų grėsmes.
1 mitas. Plauti automobilį užtenka tuomet, kai jis atrodo purvinas.
Netiesa. „Mėgstu pajuokauti, kad remiantis tokia teorija ir patys turėtume praustis tik tuomet, kai esame vizualiai purvini. Ne kartą įrodyta, kad reguliari automobilio priežiūra ne tik padeda užtikrinti jo estetinę išvaizdą, bet prailgina tarnavimo laiką“, – užtikrina A. Plečkaitis.
Pasak jo, vertinimas remiantis kriterijumi ar automobilis jau pakankamai purvinas – gana subjektyvus, todėl geriausia kliautis ekspertų rekomendacijomis ir apsilankyti plovykloje ar švaros centre rečiausiai bent kartą per dvi savaites.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vadinamas vasaros purvas nelygus purvui, kuriuo automobilis pasidengia žiemą. Sausomis dulkėmis padengtas automobilis išoriškai atrodys purvinesnis nei išteptas šlapiu purvu, tačiau jame esančios įvairios druskos turės didesnį destrukcinį poveikį.
„Nustatyti, ar purvo jau daug, ar mažai – sudėtinga, ne visas purvas matomas plika akimi. Todėl geriausia būtų nusistatyti reguliarų ritmą ir kartą per savaitę ar bent jau dvi skirti dėmesio automobilio plovimui“, – sako pašnekovas.
2 mitas. Automobiliui nuplauti užtenka aukšto slėgio srovės.
Netiesa. Bent jau tuomet, jei siekiama tą padaryti kokybiškai. Eksperto teigimu, aukšto slėgio srove galima pašalinti nešvarumus, tačiau po tokio plovimo automobilis anaiptol neatrodys tvarkingai.
„Plaunant aukšto slėgio srove vėliau teks šalinti nuo vandens likusius kalkių pėdsakus. Ne veltui švaros centruose naudojamas specialus nukalkintas bei suminkštintas vanduo – kitu atveju jame lieka daug įvairių mineralų, dėl kurių ant nudžiūvusio paviršiaus lieka kontūrinės dėmės, o jas pašalinti – gana sudėtinga“, – sako A. Plečkaitis.
Tiesa, vandenį šiek tiek suminkštinti padeda automobilio priežiūrai skirtas šampūnas, tačiau nuskalavus jį efektas išliks panašus – vargu ar pavyks išvengti kalkių nuosėdų pėdsakų.
3 mitas. Automobilio priežiūrai užtenka šampūno, kitos priemonės nereikalingos.
Netiesa. Pašalinti purvui šampūno užteks, tačiau be plovimo ne ką mažiau svarbūs veiksmai – kruopštus automobilio sausinimas, jo vaškavimas. Tam geriausiai pasitarnauja sausinimui skirtas vaškas: jis atstumia vandens lašelius nuo automobilio kėbulo ir sukuria mikroplėvelę, kuri padeda lengvai iš švelniai slysti šluostei – tik tuomet rekomenduojama sausinti automobilį.
„Tvarkingai nuplauti automobilį naudojant tik šampūną – neįmanoma. Jo nesausinant ant automobilio liks vandens lašelių dėmės, o nesukuriant papildomos apsaugos automobilio kėbulas taps labiau pažeidžiamas, jį sausinant atsiras įvairių smulkių įbrėžimų. Sausinimas ir vaškavimas – labai svarbi automobilio priežiūros dalis, jo nereiktų pamiršti“, – sako A. Plečkaitis.
4 mitas. Norint švariai nuplauti automobilį specialus šampūnas nebūtinas, užtenka indų ploviklio.
Netiesa. Kiekviena valymo priemonė turi savo paskirtį, todėl tai, kas tinka vieniems paviršiams, visai netinka kitiems. Ir nors naudojant indų ploviklį nuplauti purvą galimai ir pavyks, toks pasirinkimas gali duoti daugiau žalos nei naudos – kartu su plovikliu bus pašalinamas ir apsauginis automobilio paviršiaus sluoksnis.
„Indų ploviklis skirtas pašalinti riebalams, o automobilio kėbului reikalinga priešinga priežiūra – siekiant prailginti jo ilgaamžiškumą būtina reguliariai naudoti vašką. Pasirinkdami netinkamą priemonę šaliname ne purvą, o vašką, todėl darome sau meškos paslaugą“, – sako A. Plečkatis.
Pasak jo, specialus automobiliui skirtas šampūnas ne tik neišsausina kėbulo paviršiaus, bet ir sukuria apsauginę plėvelę, padedančią lengviau slysti šluostei – taip sumažėja subraižymų tikimybė.
„Bet koks prisilietimas prie automobilio kėbulo daro jam mechaninį poveikį. Ir nors jis ne visuomet matomas plika akimi, net mažiausios purvo dalelės, patekusios ant automobilio ar šluostės, gali subraižyti paviršių. Todėl kuo apsauginė plėvelė didesnė, kuo geresnis slydimas, tuo mažesnė mikroįbrėžimų tikimybė“, – tikina pašnekovas.
5 mitas. Automobilio plovimui ir sausinimui puikiai tinka įvairios tekstilės atraižos.
Netiesa. Naudojant senų, nebenešiojamų drabužių ar patalynės skiautes galima pažeisti automobilio paviršių, jos nėra tinkamos jo priežiūrai.
„Nebenaudojami tekstilės gaminiai turėtų būti tinkamai utilizuojami išmetant juos į tam skirtus konteinerius ir tik vėliau perdirbti ir prikelti antram gyvenimui gamyklose virsti automobiliams skirtomis šluostėmis“, – sako A. Plečkaitis.
Jo teigimu, labai svarbu suprasti, kad skirtingiems paviršiams reikalingos skirtingų tipų šluostės: vienos tinka plastikui, kitos – kėbului, trečios – langams valyti. Todėl norint užtikrinti efektyvią priežiūrą, svarbu atkreipti dėmesį į medžiagos kokybę, jos reljefą, tinkamai pasirinkti minkštumo savybes.
„Purvui šalinti reikalingas ilgo plauko mikropluoštas, todėl jei naudosime lygaus paviršiaus šluostes, bet koks ant jų patekęs purvo ar žvyro grūdelis gali subraižyti kėbulą. Sausinimui reikalinga ypatingai minkšta, langams valyti – kietesnė šluostė, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti minkštumą. Be to, drabužiai ir panašūs audiniai turi įvairias siūles, apsiuvimus, kurie gali palikti mechaninį poveikį, todėl jie šiam tikslui nėra tinkami naudoti“, – pataria „Švaros brolių“ atstovas.
6 mitas. Plovimas turi neigiamą poveikį automobiliui, plovyklose jie braižomi
Netiesa. Plovyklose užtikrinama maksimali automobilio apsauga, automobilio plovimas priešingai – sumažina jo dėvėjimąsi ir prailgina tarnavimo laiką.
„Natūralu, kad bet koks prisilietimas prie automobilio kėbulo palieka tam tikrą poveikį: tiek plaunant jį rankomis, tiek savarankiškai, tiek plovykloje – jis yra veikiamas aplinkos. Tačiau reikia suprasti, kad jo neplaunant tas poveikis būtų gerokai didesnis, kaip ir suprasti, kad tarnaudamas 5, 10 ar 15 metų automobilis natūraliai dėvisi – ne šiaip sau tiek automobilių gamintojai, tiek švaros specialistai rekomenduoja reguliariai jį vaškuoti, poliruoti“, – sako A. Plečkaitis.
Pasak jo, plovyklose užtikrinami aukščiausi kokybės reikalavimai, todėl plovimas kenkti tiesiog negali. O kai kuriais atvejais vairuotojus neraminančios po plovimo išryškėjusios žymės – natūralus automobilio dėvėjimosi procesas, kuris išryškėja nuplovus dulkes.
„Jei norime, kad ir po daugelio metų automobilis atrodytų tarsi iš salono jo neperdažant – jam reikalingas reguliarus poliravimas. Juk ir batus nešiodami juos nuolat valome – be tinkamo priežiūros jie tarnautų gerokai trumpiau“, – sako A. Plečkaitis.
7 mitas. Nėra efektyvių priemonių sunkiai išvalomoms dėmėms ir kvapams panaikinti.
Netiesa. Yra. Tačiau svarbu jas pašalinti tinkamai.
„Dažna klaida, kurią daro vairuotojai – automobilio salone išbėgus įvairiems kvapą skleidžiantiems ar tepiems skysčiams, pirmiausia ima valyti išteptą paviršių. Tačiau automobilis – konstrukcinis elementas, turintis daugybę įvairių ertmių. Skystis pasiekia tas ertmes ir ten užsistovi, ima skleisti intensyvų kvapą. Ir nors dėmės nebėra, kvapas – liko. Dėl šios priežasties vien paviršiaus išvalyti neužtenka – reikia nuoseklesnio valymo“, – sako A. Plečkaitis.
Pasak jo, norint teisingai pašalinti dėmes, pirmiausia reikia patraukti medžiaginius paviršius ir išvalyti technologines ertmes. Ir tik tuomet valyti pačią medžiagą – tokiu atveju tiek dėmes, tiek nemalonius kvapus pašalinti taps nesudėtinga.
8 mitas. Dezinfekcija kenkia sveikatai.
Netiesa. Pasak eksperto, tinkamai naudojamos dezinfekcijos priemonės nesukelia jokios rizikos žmonių sveikatai, o priešingai – ją apsaugo.
„Kartais tenka išgirsti, kad žmonės bijo intensyvaus dezinfekavimo galvodami, kad tai sukuria tam tikrą žalą. Tačiau tai – netiesa. Jei priemonės naudojamos pagal instrukciją, jos tikrai nepakenks, o kaip tik – sukurs apsauginį barjerą. Rekomenduojama reguliariai dezinfekuoti automobilį, apsaugoti jį tiek nuo bakterinės, tiek virusinės taršos, bent kartą metuose išvalyti kondicionavimo sistemą“, – tikina ekspertas.
Tą padaryti saugiausia švaros centruose, kur specialistai galės parinkti tinkamas priemones, nors svarbu nepamiršti ir asmeninės higienos – naudoti dezinfekcines servetėles, reguliariai nuvalyti dažnai liečiamus paviršius.
