Lietuvos šonaslydžio padangėje yra kelios pavardės, kurias atmintinai žino net tie, kurie pernelyg šiuo sportu nesidomi. Viena iš tokių – Andriaus Vasiliausko. Ją išgirdę renginių žiūrovai kyla nuo kėdžių ir pasitinka sportininką ovacijomis. Ir yra už ką: 12-ąjį sezoną šiemet pradėjęs „drifteris“ kas kartą dovanoja puokštę gražiausių vaizdų, tirščiausių padangų dūmų ir įspūdingiausių slydimų. O po visko ramiu veidu susirenka pergalės taures ir laukia kitų šonaslydžio varžybų.
Tokį vaizdą, tikėtina, išvys ir liepos 17-18 dienomis į Kuršėnuose esantį Šiaulių Darbo rinkos mokymo centro autodromą susirinkę šonaslydžio gerbėjai: čia vyks trečiasis Lietuvos „drifto“ čempionato PRO lygos etapas. Ir jame be jokių abejonių savo dalyvavimą A. Vasiliauskas jau patvirtino. Įtampą trasoje garantuos ir tai, kad čia, Šiaulių pašonėje, vyks ir antrasis Baltijos šalių „drifto“ čempionato etapas, tad pasivaržyti į Lietuvą atkeliaus ir latviai, ir estai.
Svarbiausia – susikaupti
Paklaustas, kas lemia, kad net ir ekstremaliausiomis situacijomis A. Vasiliausko veidas nerodo jokių emocijų, sportininkas išduoda, kad atsakymo į klausimą nė pats nežino. Pasak jo, svarbiausia susikaupti ir žinoti, kokio tikslo vedinas atkeliavai į varžybas.
„Mano tiesiog toks nusiteikimas. Susikaupi, padarai savo darbą ir važiuoji namo. Tikrai ne „raketų mokslas“, – nedaugžodžiavo šonaslydžio meistras.
Ramybę ir susikaupimą lemia A. Vasiliausko charakteris, tačiau, neslepia jis, prieš 12 metų pradėjus šonaslydininko karjerą, buvo visko. Netrūko ir emocijų, ir adrenalino, neretai tekdavo pagalvoti, ką tiksliai reikia daryti, kad trasoje pademonstruotų gerus įgūdžius.
„Visos varžybos kažkuo įsimena. Bet man, matyt, labiausiai įsiminė vienos iš 2015 m. vykusių Rytų Europos „drifto“ čempionato varžybų, kai pagerinau trasos rekordą. Tąkart leidausi šonu 210 km/val. greičiu ir tikrai buvo užviręs kraujas – norėjosi parodyti geriausia, ką galiu“, – prisiminė pašnekovas.
Emocijos atneša klaidas
Jis neslėpė, kad tokie greičiai – viena priežasčių, kodėl šonaslydininkai privalo išlaikyti šaltą protą, mąstyti blaiviai bei neleisti emocijoms paimti viršaus. Mat įsikarščiavus net menkiausia klaida gali lemti, kad mažų mažiausiai bus sudaužyta itin brangi technika, o galbūt – baigtas ir varžybų sezonas.
Jam pritaria ir „Betsafe Drift Camp“ renginio Kuršėnuose organizatorius Linas Ramoška. Pasak jo, emocijos lekiant dideliu greičiu ir turint šansą netilpti trasoje – visiškai nereikalingos.
„Būtent šaltas protas padeda priimti sprendimus, ar lįsti arčiau oponento keliamus dūmus ir tikėtis, kad atspėjai jo judesį, ar atsitraukti, nes galimai oponentas jau už trasos ribų“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.
Jis akcentavo, kad „Betsafe Drift Camp“ trasa bus negailestinga karštakošiams, nes teks važiuoti plačiu keliu į kalną, kur už mažo tramplino lauks susiaurėjimas ir 180 laipsnių posūkis.
„Tad bet koks noras pasivyti oponentą ir karštos emocijos gali baigtis atitvarų apžiūra iš labai arti“, – perspėjo L. Ramoška.
Visada rūpi rezultatas
12-tus metus šonaslydyje skaičiuojantis A. Vasiliauskas neslepia, kad būtų smalsu išbandyti ir kitą automobilių sporto discipliną, kažką, kur pasirodymas trunka ilgiau nei keliolika sekundžių.
Visgi tai pasakęs pašnekovas suskubo pridurti, kad vis dar norisi pasivaržyti ir tarp lietuvių, ypač šiemet, kai koronaviruso pandemija pakoregavo varžybinius planus ir didžioji dalis jų bus būtent savoje šalyje.
„Nesu labai susireikšminęs, bet visada siekiu geriausio rezultato ir noriu parodyti, ką galiu“, – kalbėjo sportininkas.
Kol kas A. Vasiliauskui Lietuvos „drifto“ čempionate sekasi puikiai – pirmuose dviejuose etapuose sportininkas užėmė pirmąją vietą, aplenkęs taip pat į čempiono titulą pretenduojantį ir itin stiprų varžovą Benediktą Čirbą. Šių lenktynininkų kova jau patraukė visų Lietuvos šonaslydžio aistruolių dėmesį, o artimiausia akistata – liepos 17-18 d. Kuršėnuose, Darbo rinkos mokymo centro autodrome, „Betsafe Drift Camp“ renginyje.