Saulius Jurgelėnas apie vadovo vaidmenį lenktynių komandoje: „gali būti liberalus, gali būti despotas“

Visiems, besidomintiems automobilių sportu, tikrai aišku ką ten veikia vairuotojai ar mechanikai. Greičiausiai net ir fotografų, operatorių ar palaikymo komandos tikslas šalia trasos nekelia klausimų. Bene mažiausiai aišku, žiūrint iš šono, ką daro lenktynių komandos vadovas. Nors ne visiems žinoma, bet kiekviena lenktynių komanda turi savo vadovą, kuris ne tik priimą svarbius sprendimus, bet ir rūpinasi daugeliu kitų dalykų, apie kuriuos žiūrovai dažnai gali net nepagalvoti.

Šia tema kalbėjo didelę patirtį autosporte sukaupęs, bet vos prieš kelias savaites pirmą kartą žiedinių lenktynių komandai vadovavęs Saulius Jurgelėnas. Pokalbyje Saulius atviravo ne tik apie tai, kokius techninius dalykus teko išmokti, bet ir tai, kodėl komandos vadovas turi žinoti kiekvieno vairuotojo mitybos bei poilsio įpročius.

„Jaučiuosi vis dar šiek tiek keistai, nors aišku didysis keistumas buvo prieš mėnesį, kai sukirtau rankom, kad tapsiu komandos vadovu. Nors tai autosportas ir turi kažką bendro su mano patirtimi, žiedas ir ralis skiriasi panašai taip, kaip futbolas ir krepšinis“, – apie savo savijautą tampant „Bunasta-Savesta“ lenktynių komandos vadovu kalbėjo S. Jurgelėnas.

Nors Saulius save vis dar laiko naujoku šiose pareigose ir sako, kad dar reikia išmokti labai daug, pokalbio metu atviravo, kad prieš „Aurum 1006 km“ iššūkį Palangoje jaučiasi pakankamai ramiai. Šešių valandų lenktynės Estijoje, kuriose komanda debiutavo tiek nauja sudėtimi, tiek nauju automobiliu BMW M4 GT4, pavadintu „aMberis“, buvo labai gera treniruotė. S. Jurgelėnas juokavo, kad nors komanda į tai ir žiūrėjo kaip į treniruotę prieš „tūkstantį“, tai vis tiek buvo lenktynės. Beje, „Bunasta-Savesta“ komanda parsivežė pirmosios vietos taurę savo klasėje.

Komanda vadovu pasitiki

„Žinodamas Sauliaus patirtį ir išmintį nei kiek neabejojau, kad jis su šiomis pareigomis susitvarkys puikiai, o pirmasis bandymas parodė, kad neklydau. Prieš akis 1006 km lenktynės Palangoje, kuriose bus dar daugiau įtampos nei Estijoje, bet dėl komandos vadovo sugebėjimų esu visiškai ramus. Džiugu matyti, kaip atsakingai Saulius žiūri į šias pareigas ir kiek daug darbo įdeda ne tik lenktynių metu, bet ir ruošdamasis joms, o taip pat ir po jų analizuodamas didžiulį kiekį duomenų“, – pasakojo verslininkas ir lenktynininkas Jurgis Adomavičius, pakvietęs Saulių būti komandos vadovu.

Tai, kad S. Jurgelėno rūpinasi ne tik technine lenktynių dalimi puikiai liudija ir Vaidoto Žalos išsakytos mintys. Karštu charakteriu garsėjantis lenktynininkas ne kartą per savo karjerą yra sakęs, kad Saulius jį labai gerai nuramina, kai trasoje pradeda važiuoti per aštriai. Nors žiede, skirtingai nei ralyje, šturmano automobilyje nėra, V. Žala pasakojo, kad retkarčiais, kai trasoje pasidarydavo nuobodu, racijų pagalba pasišnekučiuodavo su Sauliumi. 

Vadovavimo principai kaip versle

Minimalios komandos vadovo pareigos lenktynių metu yra priimti sprendimus kada atliekami vairuotojų keitimai, kada keičiamos padangos ar pilami degalai. Taip pat jis atsakingas ir už komandos kuo tikslesnį ir efektyvesnį veikimą: pavyzdžiui Estijoje vykusiose lenktynėse dar per praktikos sesijas dešimtis kartų S. Jurgelėnas organizavo pit-stop‘o treniruotes ir kiekvieną jų matavo sekundžių tikslumu, tada analizavo kur gali būti atliekami patobulinimai ir taip siekė išlošti vieną ar kitą sekundės dalį iš pažiūros labai chaotiškame procese. 

Šalia įvairių sprendimų apie padangas, degalų užpylimus ir vairuotojų pasikeitimus, vadovas lenktynių metu palaiko tiesioginį ryšį su tuo metu važiuojančiu pilotu ir tampa tam tikru emociniu partneriu. Jam lenktynininkas gali išlieti savo emocijas, pastebėjimus ir gauti atgalinį ryšį – nuraminimą, padrąsinimą, pasufleravimą apie bendrą situaciją trasoje ar techninį patarimą. Pats Saulius pasakoja, kad norėdamas gerai sustyguoti komandos veikimą turi pažinti kiekvieną jos narį ir net žinoti jo mitybos ar poilsio įpročius. Geras vadovas rūpinasi, kad visa komanda veiktų sklandžiai, tad svarbios net tokios smulkmenos, apie kurias vargu kas susimąstytų pažiūrėjęs iš šono.

„Lenktynių komandos vadovai, kaip ir versle, gali būti kokių nori stilių, svarbu, kad veiktų mechanizmas. Gali būti dominuojantis ir despotas, sąlyginai palaikantis griežtą karinę tvarką. Jeigu jis susikuria komandą, atmosferą ir viskas veikia puikiai – tai yra gerai. Gali būti liberalus, bet neperžengti plonos ribos, kai liberalumas ir tam tikra laisvė pradeda pavirsti į anarchiją ir betvarkę“, – apie vadovavimo ypatybes tiek versle, tiek lenktynėse, kalbėjo S. Jurgelėnas.

Apie pasiruošimą „Aurum 1006 km“ lenktynėms, kaip jam sekėsi mokytis vadovauti komandai ir susipažinti su žiedinėmis lenktynėmis bei dar daugiau S. Jurgelėnas papasakojo atvirame pokalbyje „Pagal Jurgį“ „Youtube“ kanale.