Viena iš svarbiausių automobilio alyvos funkcijų – sumažinti trintį, atsirandančią, pavyzdžiui, variklyje ar pavarų dėžėje. Variklio ir transmisijos alyvos iš esmės atlieka tą pačią funkciją, vairuotojai jas renkasi vadovaudamiesi taip pačiais kriterijais, tad ar gali būti, kad šiuos skysčius įmanoma sukeisti tarpusavyje? Ekspertai pasidalino įžvalgomis, kas tokiu atveju nutiktų.
Variklio alyva – specifinės savybės skirtingoms funkcijoms
Pagrindinė variklio alyvos užduotis – užtikrinti tinkamą judančių variklio dalių tepimą. Ši funkcija atliekama sukuriant patvarią tepimo plėvelę, kuri sumažina trintį tarp judančių komponentų ir taip maksimaliai mažina nusidėvėjimą, apsaugodama darbines variklio dalis.
Pasak Andrzejaus Husiatynskio, „TotalEnergies“ techninės pagalbos inžinieriaus, variklio alyva atlieka ir daugiau svarbių funkcijų: „Alyva, užtikrindama šilumos išsklaidymą variklyje, palaiko tinkamą variklio temperatūrą ir padeda išvengti jo perkaitimo. Taip pat ji apsaugo variklį nuo korozijos – tam naudojami specialūs alyvos priedai, kurie didina jos šarmingumą, tokiu būdu siekiama neutralizuoti rūgščių degimo produktus. Tai labai svarbu įvairiems variklio komponentams, pavyzdžiui, įvorėms, kurios pagamintos iš spalvotųjų metalų ir yra ypač jautrios korozijai“.
Taip pat alyva padeda išlaikyti variklį švarų – užtikrina stūmoklio žiedų sandarumą degimo kameroje ir taip sudaro barjerą teršalų patekimui į variklį. Naudojant aukštos kokybės bazines alyvas, taip pat plovimo ir sklaidos priedus, alyva neleidžia nusėsti žemos ir aukštos temperatūros priemaišoms.
Funkcijos sutampa – priedai skiriasi
Nors pavarų dėžės kaip ir variklio alyvos pagrindinė funkcija – tepimas – sutampa, o pasirinkimo taisyklės yra tokios pačios – alyva turi atitikti transporto priemonės gamintojo nurodytus kokybės ir klampumo standartus – vis dėlto jos veikia visiškai skirtingose aplinkose ir labai skiriasi naudojamais priedais.
„Variklio alyva netinkama naudoti pavarų dėžėje. Ji neturi reikiamų trinties priedų, skirtų dirbti su sinchronizatoriais, todėl naudojant tokią alyvą pavaros būtų labai sunkiai įjungiamos. Be to, variklio alyvoje yra mažesnis kiekis ekstremalaus slėgio (EP) priedų, pvz., sieros, molibdeno ir boro – dėl jų trūkumo pavarų dėžė gali nusidėvėti“, – apie pavarų dėžės alyvai keliamus reikalavimus pasakoja „TotalEnergies“ ekspertas.
Pasak eksperto tas pats principas galioja ir varikliui, kuriame negalima naudoti transmisijos alyvos: „Svarbiausia priežastis – transmisijos alyvoje trūksta šarminių priedų, kurie neutralizuotų rūgštinius degimo produktus. Taip pat joje mažiau dispersijų priedų, kurie surenka teršalus. Be to pavarų dėžės alyvoje yra EP priedų – sieros, fosforo, kurie pažeistų arba užkimštų trijų pakopų katalizatoriaus (TWC) arba kietųjų dalelių (DPF) filtrus“, – pasakoja Andrzejus Husiatynskis, „TotalEnergies“ techninės pagalbos inžinierius.
Pasak eksperto, tiek variklio, tiek pavarų transmisijos alyvose labai skiriasi klampumas ir darbinės temperatūros diapazonas – variklio alyva veikia daug platesniame temperatūros diapazone nei pavarų dėžės alyva: „Variklio alyva aplink stūmoklio žiedus pasiekia iki 250 °C temperatūrą, todėl kyla pavojus ją oksiduoti. Pavarų dėžėje nėra tokių šilumos šaltinių, alyva įkaista tik esant trinčiai ir retai pasiekia aukštesnę nei 100 °C temperatūrą. Sumaišius šių rūšių alyvas greitai sulauksite brangaus automobilio gedimo, todėl produktus reikėtų naudoti pagal numatytą paskirtį“, – apibendrina „TotalEnergies“ ekspertas.