Keleivinių traukinių krypčių iš Vilniaus sąrašas vis plečiasi ir viena naujausių – Talinas. Tiesa, kelionė trunka kiek daugiau nei dešimt valandų ir turi vieną persėdimą Valgos stotyje, Estijoje. Keliautojas Vitoldas Milius ėmėsi iššūkio tą patį maršrutą įveikti elektromobiliu ir palyginti šiuos du skirtingus kelionės būdus.
Ne vieną rekordą vairuojant pasiekęs V. Milius tokių „lenktynių“ jau yra turėjęs ir anksčiau: kadaise tikrino kokiu būdu greičiau iš sostinės nuvykti iki Palangos – teko lenktyniauti tiek prieš traukinį, tiek prieš į pajūrį skridusį lėktuvą. Lenktyniavo ir su legendiniu laivu „Raketa“, plaukiančiu į Nidą. Visai neseniai, atsidarius naujai traukinių krypčiai iš Vilniaus, elektromobiliu važiavo ir į Krokuvą. Šį kartą iššūkiui į Estijos sostinę keliautojas pasirinko vidutinio dydžio elektrinį „KIA EV3“, viena įkrova galintį nuvažiuoti iki 605 kilometrų.
„Teoriškai, net nereikia lenktyniauti, Taliną greičiau galima pasiekti automobiliu. Važiuojant be sustojimų, o ypač vasaros metu, kai greitkelyje iki Panevėžio galima spausti ir 130 km/val, kelionė būtų daug trumpesnė nei traukiniu. Bet visgi, daugeliui per tuos 600 kilometrų reikės kartą ar du stabtelti bent jau į tualetą ar pramankštinti raumenis. Tai šį kartą ir aš važiavau, pavadinkime, šeimynišku režimu. Visiškai neskubėjau, sustojau pavalgyti, išgerti kavos. Oras kelionėje nelepino, buvo dargana, tai vaikštinėti gamtoje noro nebuvo, bet šiaip kelias link Talino turi ir labai gražių atkarpų – pavyzdžiui Latvijoje jis driekiasi visiškai šalia Rygos įlankos kranto“, – pasakojo V. Milius.
Elektromobilis nebėra papildomas iššūkis
Atstumas nuo Vilniaus geležinkelio stoties, kur V. Milius startavo septintą ryto, išlydėjęs traukinį, iki Talino stoties – 609 kilometrai. Norint „KIA EV3“ įveikti visą šį atstumą vieną įkrova tektų važiuoti itin taupiai ir net viršyti gamintojo deklaruojamą atstumą. Tai įmanoma, tačiau šį kartą keliautojas rinkosi važiavimą neaukojant patogumo ir komforto.
„Visiškai netaupiau – jungiau šildymą, muziką, važiavau nesukdamas galvos dėl elektros. Kita vertus, taip pat norėjau ir išbandyti kelyje esančias „Ignitis“ įkrovimo stoteles ir aplink jas esančią infrastruktūrą. Vienoje sustojau dar Lietuvoje, nors dėl elektros dar tikrai nereikėjo, bet buvo įdomu aplankyti naują kavinę, pastatytą šalia kelio“, – pasakojo V. Milius ir užsiminė, kad nespėjus išgerti kavos puodelio automobilio baterija jau vėl buvo pilna.
Elektromobiliams viena įkrova galint nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų ir turint greitojo krovimo galimybę, bene svarbiausiu aspektu dabar tampa aplink įkrovimo stoteles esanti infrastruktūra: „Oras buvo tikrai žvarbus, tai sustojus kad ir penkiolikai minučių lauke nebūsi, sėdėti mašinoje irgi ne geriausias variantas. Važiuojant per Baltijos šalis dabar iš esmės visame maršrute yra pakankamai greitojo įkrovimo stotelių ir daugelis jų turi kažkokią kavinę, restoraną, vaikų žaidimo aikštelę šalia. Patogumo prideda ir tai, kad užtenka vienos programėlės – „Ignitis“ tinklas užtektinai išplėtotas.“
Daug ilgų kelionių elektromobiliu įveikęs V. Milius pasakojo, kad jau nebereikėtų iš gamintojų tikėtis didesnio nuvažiuojamo atstumo – svarbu, kad automobilis turėtų greito įkrovimo galimybę. Šiai kelionei pasirinktas „KIA EV3“ gali krautis daugiau nei 100 kW galia, o tai reiškia, kad nuo nulio iki šimto procentų bateriją įkrauti galima per maždaug pusvalandį. Tiesa, kelionėse įprastai stojama įkrovos lygiui pasiekus 20 ar mažiau procentų, įkrauti efektyviausia iki aštuoniasdešimties.
„Ilgesnėse kelionėse vis tiek žmogui kartais reikia sustoti. Ar pavalgyti, ar į prekybos centrą užeiti ir su naujais elektromobiliais gaunasi taip, kad elektra įsikrauna greičiau, nei nuveiki tai, ką planavai“, – kalbėjo V. Milius.
Pasakodamas apie kelionę link Talino jis paminėjo, kad nors ir nesistengė taupyti, tuo pačiu šiame kelyje nėra kaip ir paskubėti – didelis vilkikų eismas, tad kiekvienas lenkimas kelia papildomą stresą ir pavojų, o sutaupytas laikas vos apčiuopiamas. Kadangi automobilyje esančios juostų bei atstumo palaikymo sistemos veikia puikiai, važiavimas nesistengiant nieko lenkti dar ir sutaupė jėgų: „Kelionėse turiu įprotį klausytis tinklalaidžių, tai pagalbinės vairuotojo sistemos leidžia jomis mėgautis. Bandant aplenkti, žiūrėti, kad neviršytum greičio, nesusidurtum kaktomuša ir taip taupant minutę kitą pasiklausyti kažko įdomaus jau be šansų. Važiuodamas normaliu režimu, pagal taisykles, Taliną pasiekiau visiškai nepavargęs. Tiesą sakant, tą pačią dieną ir grįžau namo.“
Traukinys kol kas lėtesnis
Vos atsiradus Talino krypčiai traukinio keleiviai šioje kelionėje turėjo net du kartus persėsti, dabar maršrutas tapo greitesnis – liko vos vienas traukinio keitimas, tačiau kelionė vis dar trunka kiek daugiau nei dešimt valandų. Automobiliu, net ir su sustojimais ir baterijos įkrovimu, kelionė vis dar keliomis valandomis greitesnė.
Taip pat, keliauti automobiliu dažnu atveju yra ir pigiau. Traukinio bilietas iš Vilniaus į Taliną šiuo metu kainuoja 39 eurus. Kelionės metu „KIA EV3“ sąnaudos siekė 17 kWh/100 km, o vidutinė elektros kaina „Ignitis“ tinkle siekia 44 centus. Taigi, kelionė elektromobiliu į Taliną vidutiniškai kainuoja 45 eurus ir trunka keliomis valandomis trumpiau.
„Galima sakyti, kad papildomi keli eurai važiuojant automobiliu mokami už patogumą ir laisvę rinktis savo kelionės laiką ir maršrutą, tačiau jeigu važiuoja du ar daugiau žmonių, finansinė nauda tampa aiški, – komentuoja V. Milius ir priduria, kad kelionė traukiniu taip pat turi savų privalumų, – Žmonės, dirbantys prie kompiuterio, laiką vagone gali išnaudoti efektyviai. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vienas ar kitas būdas būtinai geresnis. Tiesiog įdomu palyginti ir įvertinti, o taip pat ir suprasti, kad mitai apie tai, jog elektromobiliai nėra tinkami ilgoms kelionėms, jau nebegalioja. Tiesa, į Taliną iš Vilniaus galima ir nuskristi lėktuvu. Tai tikrai greičiausias, bet tuo pačiu ir smarkiai brangesnis kelionės būdas.“
