Dar prieš kelerius metus didžiųjų tarptautinių automobilių parodų ateitis atrodė labai miglota. Gamintojai traukėsi iš tradicinių renginių, rinkodaros specialistai vis garsiau kalbėjo apie skaitmeninę komunikaciją, o pandemija smogė renginių verslui dar vieną itin stiprų smūgį. Tačiau Paryžiaus „Mondial de l’Auto“ pasirinko kitą kelią – neatsisakyti automobilio ir mėginti sugrąžinti parodai jos pirminę paskirtį.

Šiemet rezultatas jau labai aiškus: Paryžiuje susirinks 61 automobilių markė, laukiama apie 50 pasaulinių premjerų, daugiau kaip 100 automobilių bus skirta bandomiesiems važiavimams, o tarp dalyvių bus net 25 Kinijos markės.

„Mondial de l’Auto“ vadovas Serge’as Gachot neslepia, kad pradžia buvo sudėtinga. Kai jis perėmė parodos organizavimą, automobilių gamintojai jau abejojo, ar milžiniškiems tarptautiniams salonams apskritai liko vietos naujoje komunikacijos eroje.

Tačiau, jo nuomone, viena iš esminių prielaidų buvo klaidinga – automobilio negalima visiškai parduoti skaitmeniniu būdu. Išskyrus tokius specifinius pavyzdžius kaip „Tesla“, dauguma žmonių prieš priimdami sprendimą vis dar nori automobilį pamatyti, paliesti, atsisėsti į jį ir, svarbiausia, išbandyti.

Nuo 24 iki 61 markės

2022 metais Paryžiaus parodoje dalyvavo tik 24 automobilių markės. Vis dėlto dalyvavę gamintojai liko patenkinti: renginys sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, o parodoje surinkti potencialių klientų kontaktai ir net užsakymai parodė, kad tradicinis autosalonas vis dar gali duoti labai konkretų rezultatą.

Svarbų vaidmenį tuomet atliko „Renault Group“, iš anksto paskelbusi, kad parodoje dalyvaus su visomis savo markėmis. Pasak Gachot, tuometinis grupės vadovas Luca de Meo aktyviai palaikė Paryžiaus saloną ir net ragino kitų Europos koncernų vadovus grįžti į parodas.

2024 metais Paryžiuje jau buvo 48 markės. Šiemet jų – 61.

Tai leidžia organizatoriams sakyti, kad „Mondial de l’Auto“ vėl pateisina savo pavadinimą – prancūziškas žodis „Mondial“ reiškia pasaulinį, globalų renginį.

Gachot pabrėžia dar vieną principinį sprendimą: Paryžius nebandė automobilių parodos paversti abstrakčia mobilumo paroda.

„Mes likome automobilių paroda“, – tokią mintį jis kartoja ne kartą.

Tai kartu ir gana aiški užuomina į buvusią Frankfurto IAA, kuri persikėlė į Miuncheną ir tapo „IAA Mobility“, šalia automobilių daug dėmesio skirdama dviračiams, elektriniams paspirtukams, technologijų bendrovėms bei kitoms mobilumo formoms.

Paryžius pasirinko priešingą strategiją: tas pats istorinis vardas, viena renginio vieta ir automobilis kaip pagrindinis parodos objektas.

Pusė milijono lankytojų – daugiau kol kas tiesiog netelpa

2024 metais per šešias viešas parodos dienas „Mondial de l’Auto“ aplankė 508 tūkst. žmonių. Šiemet organizatoriai tikisi panašaus arba šiek tiek didesnio rezultato.

Ir ne todėl, kad trūktų susidomėjimo. Problema priešinga – dabartinis formatas praktiškai pasiekė fizines galimybių ribas. Paroda užima penkias sales, o vienu metu teritorijoje gali būti maždaug 60 tūkst. lankytojų.

Praėjusioje parodoje šeštadienį net teko sustabdyti bilietų pardavimą vietoje, nes salės buvo perpildytos.

Todėl jau planuojamas esminis pokytis. 2028 metais „Mondial de l’Auto“ ketinama vėl rengti 12 dienų. Gachot tikslas ambicingas – sugrįžti prie milijono lankytojų ribos.

Tam yra ir istorinis pagrindas. Pirmoji Paryžiaus automobilių paroda surengta dar 1898 metais. Pasak Gachot, pagal savo istoriją „Mondial de l’Auto“ patenka tarp dešimties seniausių iki šiol egzistuojančių Prancūzijos prekės ženklų. Automobilių pasaulyje už ją senesni vos keli vardai – tarp jų „Peugeot“ ir „Michelin“.

Kinija atvyksta nebe pasižiūrėti

Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – Kinijos automobilių pramonės mastas. Parodoje dalyvaus 25 Kinijos markės, kai prieš dvejus metus jų buvo tik dešimt.

Ir tai jau ne vien Europoje žinomi gamintojai. Dalis Paryžiuje pasirodysiančių markių Vakarų Europoje dar praktiškai nematomos.

„Changan“ ketina pristatyti tris savo markes – „Deepal“, „Nevo“ ir „Avatr“, atvyksta „Dongfeng“, GAC grupės markės bei kiti Kinijos gamintojai.

Gachot vertinimu, priežastis paprasta. JAV rinka Kinijos gamintojams faktiškai labai sunkiai pasiekiama, konkurencija pačioje Kinijoje tampa vis nuožmesnė, todėl Europa kartu su Artimaisiais Rytais ir Pietryčių Azija tampa viena svarbiausių plėtros krypčių.

Skaičiai gerai parodo ir visos parodos geografiją: joje bus 27 Europos, keturios Amerikos ir 30 Azijos markių, iš kurių 25 – kiniškos.

Didžiausi trūkstami vardai – BMW ir „Toyota“

Nepaisant rekordinio dalyvių skaičiaus, kelių didžiųjų gamintojų Paryžiuje nebus. Ryškiausi – BMW ir „Toyota“.

BMW pasitraukimas organizatoriams buvo ypač netikėtas, nes pasiruošimas jau buvo gerokai pažengęs. Pasak Gachot, parodos plotas buvo apmokėtas, stendo projektas praktiškai parengtas, suplanuotos pasaulinės ir europinės premjeros.

Jo vertinimu, sprendimas greičiausiai susijęs su naujos vadovybės pradėtu griežtu išlaidų mažinimu.

„Toyota“ nebuvimas Gachot nuvilia ir asmeniškai – jis pats 16 metų dirbo „Toyota“ struktūrose Europoje ir Japonijoje. Jo nuomone, vienam didžiausių ir pelningiausių pasaulio automobilių gamintojų, turinčiam svarbią gamyklą Prancūzijoje ir stiprias pozicijas šioje rinkoje, dalyvavimas tokiame renginyje būtų svarbus ne tik komercine, bet ir visos automobilių pramonės prasme.

Tarp nedalyvaujančių bus ir MG bei kai kurios kitos markės. Tačiau įdomu, kad grįžta „Volvo“, paskutinį kartą Paryžiaus parodoje dalyvavusi 2014 metais, kai čia buvo pristatomas XC90.

Apie 50 pasaulinių premjerų

Galutinis naujienų skaičius paaiškės tik atidarius parodą, nes dalis gamintojų savo premjeras iki paskutinės minutės laiko paslaptyje. Vis dėlto organizatoriai skaičiuoja, kad Paryžiuje turėtų įvykti apie 50 pasaulinių premjerų.

Technologijų kryptys iš esmės tos pačios, kurios šiemet buvo itin ryškios Pekino automobilių parodoje: vis greitesnis elektromobilių įkrovimas, didesnis nuvažiuojamas atstumas, naujos baterijų ir platformų technologijos bei pažangios vairavimo pagalbos sistemos.

Pavyzdžiui, BYD Paryžiuje turėtų demonstruoti savo itin greito įkrovimo technologiją.

Tačiau Gachot šįkart sąmoningai pirmenybę skyrė automobilių gamintojams, o ne baterijų, autonominio vairavimo ar kitoms technologijų bendrovėms. Priežastis labai praktiška – parodoje tiesiog trūksta vietos.

100 automobilių bandomiesiems važiavimams

Viena svarbiausių Paryžiaus strategijos dalių – galimybė automobilį ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti.

Šiemet bandomiesiems važiavimams bus skirta daugiau kaip 100 automobilių. Palyginimui, ankstesnis rekordas buvo pasiektas 2014 metais, kai lankytojai galėjo išbandyti 45 automobilius.

Vien „Stellantis“ testams skirs daugiau kaip 30 automobilių, BYD ir „Denza“ – 17.

Organizatorių duomenys paaiškina, kodėl tam skiriama tiek dėmesio. Maždaug 28 proc. parodos lankytojų planuoja per artimiausius 12 mėnesių įsigyti, išsinuomoti ar lizingu pasiimti naują automobilį. Vyresnių nei 50 metų lankytojų grupėje tokių žmonių yra 38 proc.

Tačiau tarp tų, kurie parodoje išbando automobilį, ketinimas artimiausiu metu jį keisti išauga net iki 60 procentų.

Todėl Gachot nuolat kartoja vieną terminą – investicijų grąža. Jo požiūriu, paroda pirmiausia turi būti naudinga automobilių gamintojams. Jei gamintojas gauna žiniasklaidos dėmesį, potencialių klientų kontaktų, pardavimų ir galimybę tiesiogiai susitikti su pirkėjais, jis sugrįš ir kitą kartą.

Viena svarbiausių naujovių – L2++ sistemos realiame Paryžiaus eisme

Bene įdomiausia technologinė šių metų naujovė bus pažangių vairavimo sistemų demonstracija ne uždaroje aikštelėje, o viešuose Paryžiaus keliuose.

Bus demonstruojamos vadinamojo L2++ lygio sistemos. Tai dar nėra tikras autonominis vairavimas ar robotaksi – vairuotojas privalo likti pasirengęs perimti automobilio valdymą.

Demonstracijose dalyvaus „Tesla“ ir XPeng.

„Tesla“ savo sistemą vadina „Full Self-Driving (Supervised)“. Važiuojant automobilis gali pats valdyti vairą, greitėjimą ir stabdymą, tačiau vairuotojas lieka atsakingas ir turi stebėti situaciją.

Gachot mano, kad būtent ši demonstracija yra svarbiausia nauja 2026 metų Paryžiaus parodos dalis. Jo teigimu, tokio masto tarptautinėje B2C automobilių parodoje Europoje tai dar nebuvo daroma.

Kartu tai ir signalas Europos politikams. Gachot įsitikinęs, kad autonominio vairavimo srityje Europa smarkiai atsilieka nuo Kinijos ir JAV, o Prancūzija – net nuo kai kurių kitų Europos valstybių.

„Tesla“ su staigmena – „Cybercab“

Dar viena iki šiol neskelbta naujiena – „Tesla“ oficialiai dalyvaus Paryžiaus automobilių parodoje.

Stendas nebus didelis, tačiau jame numatytas itin įdomus eksponatas – pirmasis Europoje demonstruojamas „Tesla Cybercab“.

Tiesa, autonominis dvivietis automobilis bus tik statinis eksponatas. Viešuose keliuose „Cybercab“ važiuoti dar negalės.

Gachot aiškiai atskiria dabartines L2++ sistemas nuo tikrojo ketvirtojo autonomijos lygio. Būtent L4 automobiliai jau galėtų veikti kaip tikri robotaksi be nuolat pasirengusio įsikišti vairuotojo. Europoje tokios technologijos kol kas tik pradedamos bandyti.

Kinai per penkerius metus Europos dar neužvaldys, bet spaudimas tik didės

Vienas svarbiausių klausimų – ar Kinijos gamintojai po penkerių metų Europos parodose ir pačioje rinkoje jau gali tapti stipresni už europiečius.

Gachot mano, kad toks scenarijus per penkerius metus dar nėra labai tikėtinas. Pirmiausia pačioje Kinijos automobilių pramonėje turėtų įvykti konsolidacija – dabartinis markių skaičius ilgainiui neišliks.

Be to, tikrasis kiniškų automobilių vertinimas bus įmanomas pasibaigus pirmajam jų eksploatacijos ciklui Europoje. Reikės pamatyti, kaip automobiliai ir jų baterijos sensta, kaip veikia garantinis ir pogarantinis aptarnavimas bei kokia išlieka naudoto automobilio vertė.

Tačiau technologinį Kinijos pranašumą kai kuriose srityse jis pripažįsta be didelių išlygų.

Kinai anksčiau pajudėjo elektrifikacijos kryptimi, yra gerokai pažengę baterijų gamyboje, pirmauja kuriant išmaniąsias automobilio sąsajas ir turi didelį pranašumą pažangaus bei autonominio vairavimo srityje.

Kita vertus, Kinijos spaudimas jau verčia Europos gamintojus keistis. Naujausi „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir kitų koncernų elektromobiliai siūlo gerokai didesnį nuvažiuojamą atstumą ir trumpesnį įkrovimo laiką nei dar prieš keletą metų.

Todėl konkurencija Europoje tik stiprės.

Ženevos pamoka: automobilių paroda turi būti reikalinga gamintojui

Paryžiaus atsigavimas ypač išryškėja žvelgiant į Ženevos automobilių parodos likimą.

Gachot mano, kad viena pagrindinių Ženevos klaidų buvo nepakankamas dėmesys tikrajam parodos klientui – automobilių gamintojui. Surengti tarptautinį autosaloną su vos penkiomis ar šešiomis markėmis, jo vertinimu, jau savaime reiškia problemą.

Paryžiaus strategija priešinga: kontroliuoti dalyvavimo kaštus, užtikrinti žiniasklaidos dėmesį, generuoti potencialius klientus ir pardavimus bei suteikti gamintojų darbuotojams galimybę tiesiogiai bendrauti su publika.

Gachot taip pat nemano, kad Europai reikia kelių milžiniškų tarptautinių automobilių parodų kasmet. Dabartinis modelis, kai Paryžius vyksta lyginiais metais, o Miunchenas – nelyginiais, jo nuomone, gali būti racionalus kompromisas.

6000 žurnalistų ir 70 spaudos konferencijų per vieną dieną

Parodos atsigavimą rodo ir žiniasklaidos susidomėjimas. Organizatoriai tikisi akredituoti apie 6000 žurnalistų ir turinio kūrėjų.

Atranka šiemet gana griežta – mažiau žinomų žiniasklaidos kanalų ir influencerių veikla tikrinama individualiai, vertinama, ką jie publikavo per pastaruosius šešis mėnesius.

Vien per spaudos dieną numatyta apie 70 spaudos konferencijų. Kai kurios vyks vienu metu, o vienu metu organizatoriams net teko suplanuoti tris pristatymus.

Tai viena priežasčių, kodėl 2028 metais norima sugrįžti ne tik prie 12 parodos dienų, bet ir prie ilgesnio žiniasklaidai skirto laikotarpio.

Automobilių parodos dar nemirė

Dar prieš keletą metų buvo madinga sakyti, kad tradicinės automobilių parodos nebeturi ateities. Ženevos parodos žlugimas atrodė kaip šios prognozės patvirtinimas.

Tačiau Paryžiaus pavyzdys rodo, kad problema galėjo būti ne pats parodos formatas, o tai, kaip paroda organizuojama ir kokią naudą ji suteikia gamintojui bei lankytojui.

Nuo 24 markių 2022-aisiais iki 61 šiemet. Nuo abejonių dėl renginio ateities iki pusės milijono lankytojų, 50 pasaulinių premjerų, 100 bandomųjų automobilių ir 6000 žiniasklaidos atstovų.

Prie viso to prisideda dar vienas labai aiškus pokytis – ketvirtadalį visų parodos dalyvių jau sudaro Kinijos markės.

Todėl 2026 metų „Mondial de l’Auto“ bus ne tik automobilių paroda. Ji taps gana tiksliu šiandieninės pasaulio automobilių pramonės pjūviu: Europa bando išlaikyti savo pozicijas, Kinija agresyviai žengia į Vakarus, technologijos keičiasi greičiau nei kada nors anksčiau, o pirkėjas vis dar nori vieno labai paprasto dalyko – prieš pasirinkdamas automobilį jį pamatyti, paliesti ir išbandyti.

Parengta pagal Auto Best