Jokių prastovų ar brangiai kainuojančių netikėtumų, jokių rūdžių – 2008-asis yra tikras balzamas „Peugeot“ įvaizdžiui.
Miela mašinytė! Glaustas, bet labai taiklus apibūdinimas automobilio, šiam įveikus 57 580 km. Nedažnai testo dienoraštyje galima aptikti mažybinius kreipinius, bet Peugeot 2008 jų išties nusipelnė ir šie skambėjo kaip išvada. Mašinytė niekada nekėlė rūpesčių, puikiai pritapo prie vairuotojų charakterio ir užtikrintai laikėsi nuo pat pirmojo kilometro. Kartais būna taip paprasta, tiesa?
Paprastas ir jaukus, nesistengiantis būti sportiškas – jis viso labo laisvalaikio automobilis, turintis šiek tiek didesnį temperamentą (t. y. prošvaisą). Ramus charakteris, nuosaikus, bet ne eklektiškas dizainas sukuria tvirto ir patikimo palydovo įvaizdį. Ir visa tai apie kompaktišką mažos klasės SUV atstovą.
Peugeot 2008 pristatytas 2013 metais. Jis pateko į prieš penkerius metus dar negausias mažos klasės SUV kategorijos automobilių gretas, kuriose varžėsi su Nissan Juke ir Renault Captur. Niekam ne paslaptis, kad Peugeot 2008 sukonstruotas mažojo 208-ojo hečbeko pagrindu: nuo pastarojo jis skiriasi dekoratyvine plastikine durelių apdaila per visą perimetrą, didesne prošvaisa ir truputį aukštesniu kėbulu. Toks „pramoginis visureigis“ yra pastarojo meto hitas: aukštesnė sėdėjimo padėtis suplakta su didesniu komfortu. Tačiau ilgalaikis testas parodė, kad 19 900 eurų kainuojantis 2008 Allure BlueHDi 100 ne visai atitinka šį populiarųjį receptą. Geresniam matomumui ir ypač pravažumui būtina bent keliais centimetrais didesnė prošvaisa. Vairavimo malonumui koją kartais pakiša specifinė „prancūziška“ ergonomika. Mažo vairo ir prietaisų skydelio išdėstymas priimtinas toli gražu ne bet kokio ūgio ir sudėjimo vairuotojams.
Sėdynės taip pat sulaukė kritikos: vieniems vairuotojams jos buvo per minkštos, kitiems – trūko reguliavi – mo galimybių. Taip pat nėra už ko laikytis priekyje ir gale sėdintiems keleiviams. Pro akis nepraslydo ir nepatogiai, tiesiai prieš valdymo mygtukus įrengti puodelių laikikliai, ne itin geros kokybės salono apdailos medžiagos, ypač tai pasakytina apie vairuotojo kilimėlį ir bagažinės dangą. Tiesa, vairuotojo kilimėlį, kuris nesaugiai nuslenka po pedalais, galima pakeisti kitu, o štai multimedijos sistema reikia tenkintis tokia, kokia yra. Vairuotojus ji erzino viso ilgojo ištvermės maratono metu: išmaniųjų įrenginių prisijungimas – laimės dalykas, o radijo funkcijų valdymas – kantrybės išbandymas.
Daugiau priekaištų Peugeot 2008 neturime. „BlueHDi“ serijos 100 AG variklis pajėgus, taupus ir ištvermingas – t. y. toks, koks ir turi būti dyzelinis motoras. Jis pateikia daug argumentų tokių variklių naudai: jam būdinga gera trauka, nedidelės vibracijos, o pilnu baku galima įveikti 700 kilometrų. Taršos reikalavimams atitikti jame įrengtas SCR katalizatorius – „AdBlue“ tirpalo, kurio sunaudojome iš viso už 167 eurus*, reikėjo papildyti tik per planinius aptarnavimus. Ilgalaikio testo metu mes specialiai didinome 1,6 l variklio apkrovą ir tikrinome jį įvairiais režimais. Iki 2000 aps./ min. motorui trūksta elastingumo. Pakenčiamas akustinis komfortas greitkelyje yra tik važiuojant 120– 150 km/h greičiu. Vairuotojai pabrėžia, kad važiuojant tokiu režimu vidutinės degalų sąnaudos 100 km kelio yra penki litrai su „uodegėle“. Nepaisant mūsų pastangų, įveikus 80 000 km variklis ilgų kelionių metu vis dar veikė be priekaištų – greičiausiai dėl to mūsų netrikdė net stringantis ir neinformatyvus pavarų perjungimo mechanizmas.
Taigi Peugeot 2008 mums visai patiko. Žaismingas, manevringas ir talpus SUV, kurio bagažinėje užtenka vietos ir vaikiškam vežimėliui. Netikslus pavarų perjungimo mechanizmas, jautrus vairas? Na, tai priklauso nuo vairavimo manieros. O štai sankabos darbas pasirodė įtartinas visiems. Nuvažiavus vos 24 568 km antra pavara ėmė jungtis sunkiau, buvo juntamas šioks toks pasipriešinimas. Tikėjomės blogiausio, tačiau viskas praėjo be rimtų pasekmių.
Pasirodo, prastai įtvirtinta slankiojančios perjungimo mechanizmo įvorės prispaudimo plokštelė neleido iki galo išjungti sankabos. Testo pabaigoje išardžius perjungimo mechanizmą konstatavome, kad, nepaisant šio surinkimo trūkumo, pats mazgas nebuvo susidėvėjęs. Nuodugni mazgų apžiūra baigus ilgalaikį testą nieko blogo neatskleidė: variklio korpusas, cilindrų galvutė ir stūmokliai buvo puikios būklės. Pavarų dėžė, degalų įpurškimo sistema ir taršą mažinančios priemonės veikė be priekaištų. Dar daugiau, visiškai išardę automobilį pastebėjome, kad korozija nėra jo silpnoji pusė.
Nors kėbulo detalės ir nėra kažkaip ypatingai apsaugotos, „rudasis maras“ šiam nedideliam SUV nėra pavojingas. Taigi ilgalaikį 100 000 km testą Peugeot įveikė beveik be gedimų ir didesnių nusiskundimų. Išsigandome tik kartą, prieš kirsdami finišo liniją. Pakaboje pasigirdus bildesiams, „Peugeot“ servisas pagal garantiją pakeitė priekinius amortizatorius. Gamintojo teigimu, tai netipinis atvejis. Tą patį patvirtino ir „Auto Bild“ pasiekę vairuotojų nusiskundimai. Daugiau vizitų į servisą, išskyrus planinę techninę apžiūrą, nebuvo. Lenkiame galvas prieš šią šaunią mašinytę – įvertinimas 5+ gautas pelnytai.
ABL, 2018
