Vienas svarbiausių skaičių vairuotojams, kurie renkasi elektromobilį yra baterijos dydis, nes neva nuo jo priklauso ir nuvažiuojamas nuotolis. Tačiau automobilių sferos žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius sako, kad elektromobilio efektyvumą, o dėl to ir nuvažiuojamą nuotolį viena įkrova lemia gerokai daugiau veiksnių, tarp kurių sąveikos didelė baterija gali netgi koją pakišti. Ir tą jis įrodo savo eksperimentais.
Su miesto elektromobiliu – toliau nei su kelioniniu SUV
Sakoma, kad daiktas tinkamas viskam, nėra tinkamas niekam, ir iš dalies prie šios tezės galima priskirti ir automobilius, nes pirkėjai nori automobilio visiems gyvenimo atvejams, o gamintojai tą stengiasi tuos lūkesčius atliepti, ir leidžiasi į kompromisus. Tuo galima įsitikinti stebint, kaip sparčiai išpopuliarėjo krosoverio kėbulo tipas.
Tuo tarpu elektromobilių pasaulyje gamintojai pirkėjų lūkesčius nuvažiuoti kuo toliau viena įkrova kompensuoja didindami baterijų talpą. Tačiau ar tai yra pats teisingiausias kelias?
Vitoldas Milius, įrodęs, kad ir su miesto elektromobiliais įmanoma pravažiuoti daugiau nei pusę tūkstančio kilometrų viena įkrova ėmėsi naujo eksperimento. Kaip ekonomiškai galima važiuoti mieste? Su naująja elektrine „Ford Puma Gen-e“ jis Vilniuje 100 km važiavo kaip įmanoma ekonomiškiau, tačiau neaukojant komforto, t.y. su įjungta klimato kontrole ir muzika. Rezultatas – 7 kWh/100 km.
Tai reiškia, kad važiuojant vadovaujantis visomis ekonominio vairavimo taisyklėmis, su sąlyginai nedidelę 43,6 kWh panaudojamos talpos bateriją turintis nebrangus miesto krosoveris viena įkrova gali nuvažiuoti daugiau nei 600 km. Vis tik įdomybės prasidėjo, kai Vitoldas savo ekonomiško važiavimo eksperimentą baigė.
Maži elektromobiliai ekonomiški bet kokiomis sąlygomis
„Nusprendžiau borto kompiuterio neatstatyti, ir kitą šimtą kilometrų mieste važiuoti visiškai nesistengiant ir negalvojant apie ekonomija. Važiavau įprastai, ne kartą bandžiau 168 AG elektros motoro dinamines galimybes spausdamas akseleratorių iki dugno, ir žiūrėjau, kiek pakils sąnaudos. Tai po 200 km borto kompiuteris vis vien rodė sunkiai suvokiamus skaičius – 9 kWh/100 km“, – pasakojo V. Milius.
Išlaikant tokį efektyvų vidurkį „Puma Gen-e“ viena įkrova mieste gali įveikti beveik 500 km. Vitoldas sako, kad 10-12 kWh energijos sąnaudos mažajam „Ford“ elektromobiliui yra pasiekiamos važiuojant visiškai įprastai, nesivadovaujant ekonominio vairavimo paradigmomis, tačiau važiuojant protingai.
Patyręs automobilių bandytojas sako, kad didesnes baterijas turintiems elektromobiliams toks efektyvumas sunkiai pasiekiamas, ir dėl to realus nuvažiuojamas nuotolis mieste tarp „dičkių“ ir „mažylių“ mažai tesiskiria. O didžiausią įtaką tam daro automobilio svoris, kuris labai stipriai priklauso nuo baterijų talpos.
Didžiausias efektyvumo priešas – svoris
Elektromobilių pasaulyje, kur didesnis nei 2 tonų automobilio svoris tapo norma, 1 563 kg sverianti „Ford Puma Gen-e“ laikoma lengvasvore.
„Tai yra lengvas elektromobilis, ir tai jaučiasi per jo vikrumą, žaismingas valdymo savybes. Be to, tai turi tiesioginę įtaką važiavimo efektyvumui. Norint išjudinti sunkius automobilius, reikia daug energijos. Elektromobiliai ją regeneruoja stabdydami, tačiau ta regeneracinė sistema nesugeba pririnkti tiek elektros, kiek jos reikia automobilio įsibėgėjimui, dėl to sunkūs elektromobiliai mieste nėra itin ekonomiški, ir su jais parodyti tokius rezultatus, kaip su „Puma Gen-e“ yra praktiškai neįmanoma“, – išaiškino V. Milius.
Taigi mieste geriausius efektyvumo rezultatus demonstruoja maži ir lengvi elektromobiliai. Be to, mažos sąnaudos lemia ir mažesnes sąskaitas už elektrą, be to, gerokai spartesnį įkrovimą. Dažniausiai elektromobiliai komplektuojami su 11 kW vidiniais AC įkrovikliais, taigi prie lėtos viešos prieigos, ar namų stotelės 80 kWh bateriją turintį elektromobilį įkrauti užtruktų bent 8 valandas, tokį kaip „Ford Puma“ – vos 4 valandas. Maža baterija turi pranašumą ir greito įkrovimo stotelėse. Nebūtina ieškoti itin greito įkrovimo taško, net ir 100 kW stotelėje „Puma“ nuo 10 iki 80 proc. įsikraus per 23 minutes, tuo tarpu dvigubai didesnę bateriją turintiems elektromobiliams tai užtruktų kone valandą.
Elektromobilį reikia rinktis pagal paskirtį
Tiesa, miesto elektromobiliai labiausiai žiba mieste. Verta pastebėti, kad sąlyginai silpnus motorus turintys modeliai išvažiavus už miesto, kur greičiai didesni, o sąlygų regeneracijai mažiau – jau ženkliai nusileidžia galingesniems ir didesnes baterijas turintiems modeliams. Jų ekonomija susilygina su sunkiasvoriais dideles baterijas turinčiais elektromobiliais, ir tuomet nedidelė baterijos talpa pradeda kišti koją: kelionėse stoviniuoti tenka dažniau.
Užmiestyje ir ypač magistralėse daugiausiai įtakos automobilio efektyvumui ir nuvažiuojamam nuotoliui turi aerodinamika, kuri miesto greičiais nėra aktuali, ir toliausiai didesniu greičiu važiuoja žemi sedanai, universalai.
„Smagu, kad atsiranda automobilių įvairovė, ir juos galima rinktis pagal gyvenimo būdą ir naudojimo paskirtį, taip jie yra daug geriau atsiskleidžia. Su nedideliais ir lengvais elektromobiliais galima važinėti neįtikėtinai ekonomiškai mieste, jų baterijos galima nekrauti ištisomis savaitėmis. Jie nebrangūs, prieinami. O jei reikia didelių galimybių, tuomet ir automobilių kaina išauga, bet sedanai su didelėmis baterijomis bus nepakeičiami ilgose kelionėse. Tiesa, mieste jie nebus efektyvūs, o jei važiuojama nedaug, kam vežiotis milžinišką baterijų svorį. Tai dabar automobilių pasirinkimas didžiulis, o tai yra gerai, tereikia protingai pasirinkti“, – tiesas išaiškino Vitoldas Milius.
